Kaip tapti Monika Šalčiūte?
Nepatikėsite, bet kaip tapti Monika Šalčiūte, aš sužinojau ne kur kitur, o Šilutės Frydricho Bajoraičio bibliotekoje. Čia gegužės 19 d., 17 val., vyko rašytojos Eglės Zakaraitės knygos „Kaip tapti dama“ pristatymas.
Suprantu, kad pradžioje minėti žodžių derinius „biblioteka/rašytoja/knygos pristatymas“ yra tikra savižudybė straipsniui. Nes jums, skaitytojai, tai asocijuojasi su nepakeliama nuobodybe. Taip ne juokais rizikuoju, kad mesite straipsnį šalin. Bet būkite kantrūs, ir pažadu jums tikrą šou. Ir paslapties, kaip tapti Monika Šalčiūte, atskleidimą. Iš pradžių - nemokamą. Po to asmeninė mano konsultacija - tik 150 eurų už valandą.
Renginiai jaunimui virš 80?
Taip jau nutiko, kad aš saulėtą ketvirtadienio popietę nukulniavau į Bajoraičio biblioteką. Ten turėjo vykti knygos pristatymas. Iki renginio likus kelioms minutėms, skaitykloje jau sėdėjo ir knygos autorės laukė apie 10-13 žmonių. Dauguma jų - orios, pagyvenusios ponios. Teko girdėti, kad būtent dėl tos priežasties bibliotekos renginių vengia didžioji dalis Šilutės jaunimo. Nes jie pasigenda jaunimui skirtų renginių ir jaunatviškos dvasios juose. O kaip juokavo mano vienas draugas, „neinu, nes ten visi renginiai skirti tiems, kam virš 130. O ką daryti man, jei dar esu jaunas, guvus 80-metis?“
„Net nepasidažius“?
Na, juokai juokais, bet štai mes ir sulaukėme rašytojos. Kiek pavargusi (natūralu, nes kelionė), be energijos, paprastais, blankių spalvų rūbeliais apsirėdžiusi, bet ryškių bruožų 26-metė rašytoja kukliai išstojo prieš publiką ir ėmė pristatinėti savo knygą „Kaip tapti dama“. Romano autorė Eglė Zakaraitė lakoniškai save pristatė ne tik kaip itin sėkmingai debiutuojančią rašytoją, bet ir kaip harmoningo gyvenimo lektorę, asmeninių pokyčių konsultantę bei įvairių verslo projektų valdytoją. Ir kol rašytoja pasakojo apie savo romano idėją (aprašyti moters, nuo paauglystės iki 32 metų, vidinės brandos kelią), aš negalėjau atplėšti akių nuo jos kūno kalbos. Rankos sunertos, grąžomos, nedrąsiai jomis gestikuliuoja, akys nedega noru sudominti klausytojus. Na, prunkštavau sau viduje, tai kas tu per harmoningo gyvenimo konsultantė, mokanti kitas moteris būti damomis, jei pati atrodai susigūžus ir nedrąsi? O tuo metu už nugaros man sėdinti garbi ponia, tarsi atkartodama mano mintis, tyliai kuždėjo savo draugei: „Kaip ji gali mokyti, kaip būti dama, jei pati tokia nėra. Net nepasidažiusi“. Ir aš tos pagyvenusios moteriškės pasipiktinimą suprantu.
Kaip būti bibliotekos alfa vyru?
Tad bandydamas susivokti, kas per paukštis ta „žaibiškai populiarėjančios knygos“ autorė, ėmiau žaibiškai uždavinėti daugybę klausimų. Tiesą sakant, jei to nebūčiau padaręs, renginys būtų trukęs kokia valanda trumpiau, ir tiek aš, tiek klausytojai nebūtume sužinoję daug įdomių dalykų apie šią rašytoją, kaip gabią verslininkę, vadybininkę, išmanančią, ko nori šiuolaikinis masių skaitytojas, ir sugebančią tą rinkos poreikį meistriškai išnaudoti.
Taigi, Eglė Zakaraitė pradžioje kalbėjo, kad ši jos knyga yra skirta padėti moterims susimąstyti, kas jos yra, koks jų gyvenimo tikslas, kaip joms tų savo tikslų pasiekti.
Bet, paklausta, ar laiko save mokytoja, greit išsigynė. Ne, ji nesanti kokia visažinė patarėja ar, neduok Dieve, mokytoja. Priešingai, Eglė teigė pati dar besijaučianti sutrikusia paaugle, tad ir jos knyga tikrai ne patarimų vadovėlis.
Tad man kilo natūrali abejonė, kaip ši sau prieštaraujanti 26 metų mergina gali dirbti harmoningo gyvenimo lektore ir asmeninių pokyčių konsultante, jei pati jaučiasi daug ko nesuvokianti ir sutrikusi paauglė. Bet jei ji ir turi klientų, tai, spėju, jog tai tie patys, kurie lankosi ir pas žymųjį moterų viliojimo ekspertą, alfa vyrą Airiną. Tą, kuris moko, jog vyro-moters santykiuose svarbiausia, kad vyras mokėtų moterį „už-dooo-mi-nuoooo-ti“.
Kaip „uždominuoti“ jauną, gražią rašytoją?
Na, iš Airino mokiausi ir aš, tad, nesigirsiu, bet savo klausimais rašytoją Eglę man pavyko „užduominuoti“. Ir štai net jos kūno kalba pasikeitė. Ji tapo aktyvesnė, gyvesnė ir tokia kovinga, kad į mano provokacinius klausimus atsakydavo žaibiškai, išsamiai ir net mane patį supainiodama savo klaidžiuose išvedžiojimuose. Tai toks kalbėjimo būdas, kurį taiko prekybos agentai: kalba tiek daug, kad imi nebesuprasti ką kalba, bet tai vis vien tave įtikina. Ne turiniu, o tiesiog - energija. Žodžiu, net neatpažinau pradžioje tokios pilkos, o dabar ryškia, žavia kovinga moterimi virtusios rašytojos. Štai kaip provokaciniai klausimai uždega rašytojų širdis ir užveda jų kūnus! Bei išduoda ne tokius jau ir idealistinius ar giliai meninius jų kūrybos motyvus...
O kaip to pasiekti? Galiu jus asmeniškai pakonsultuoti. 100 eurų už valandą.
Kaip tapti sėkmingu rašymo verslininku?
Taip ir Eglė Zakaraitė, mano įkyriai uždavinėjimų klausimų užklupta, atskleidė besanti
tiesiog labai gabi masių skonio, skaitytojų rinkos ekspertė, turinti talentingos verslininkės uoslę „kepti“ tokias knygas, kurios būtų populiarios ir lengvai virškinamos. Nes, kaip išsidavė Eglė „viskas yra verslas“. Tuo įsitikinau ir namie paskaitinėjęs jos man dovanotą (kaip manote, kodėl dovanojo man vieninteliam?) knygą „ Kaip tapti dama“. Kurioje jokių talentingo rašymo žymių neradau. Tik truputį klaikią grafomaniją, su banaliomis literatūrinėmis ir siužetinėmis klišėmis. O jau žodyno skurdumas...O jau sakinių stilistinis (ir net loginis) gremėzdiškumas... Na, bet, kita vertus, masės šį romaną perka. Ir manau, kad panelė Zakaraitė dėl mano tokios kritikos nepyksta, nes akivaizdu, kad jos tikslas ne gera ir kokybiška, gili ir daugiasluoksnė literatūra, skirta mažai grupelei elitinių snobų. Tad lenkiu galvą prieš Eglę, gebančią blaiviai, racionaliai tokiu masių skoniu pasinaudoti ir užsidirbti iš to sau skalsią duoną. Ką beje, įrodo ir jos facebook‘o puslapio, „Kaip tapti dama“ (prikimšto glamūrinių gražuolių foto su banaliais komentarais apie „gyvenimo išmintį“) sėkmė: 34 000 sekėjų ir skaitytojų! Netoli jau ir Šalčiūtė.
EUREKA!
P.S. Savo kritinio straipsnio pradžioje žadėjau, kad atskleisiu jums paslaptį, kaip tapti Monika Šalčiūte. Ne. Neatskleisiu. Tai buvo tik triukas priversti jus skaityti apie šiaip jau, ko gero, niekam neįdomius ir nuobodžius mažai žinomų autorių knygų pristatymus mūsų bibliotekose.