Kaip susigrąžinti išsivaikščiojusią Lietuvą?

Tarp konferencijos pranešėjų buvo Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininkas Artūras Zuokas, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) valdybos narys Algis Čaplikas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Markas Adamas Haroldas, švedų kinematografininkas, vertėjas ir Ukrainos antiteroristinių pajėgų labdaros organizacijos „Blue & Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas, Lietuvos sirai broliai Nuris ir Omaras Adi, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) atstovė Ugnė Anelauskaitė ir Lietuvos liberalaus jaunimo (LLJ) vicepirmininkė Kotryna Tamkutė.

Konferencijos dalyviai vieningai sutarė, kad esminė žmonių nepasitenkinimą kelianti problema dėl pabėgėlių ir apskritai imigracijos Lietuvoje šiandien yra informacijos trūkumas. Tai neretai sukelia neigiamą požiūrį ir leidžia populistinėms jėgoms manipuliuoti žmonių baimėmis.

Todėl atvykstantiesiems į Lietuvą gali būti ir sunkiau integruotis, ir juolab susirasti darbą. Konferencijoje, be šių klausimų, buvo aptarti ir konkretūs pasiūlymai bei veiksmai, kurių turėtų imtis valstybė, kad ši situacija Lietuvoje gerėtų, kad būtų supaprastinta galimybė mūsų šalyje įsitvirtinti kvalifikuotai darbo jėgai, kuri yra pasirengusi  čia  ne tik integruotis ir gyventi, bet dirbti ir užsidirbti.

Lietuva praranda kvalifikuotą darbo jėgą

Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininkas Artūras Zuokas apgailestavo, kad mūsų šalis, turėdama netobulus įstatymus, labai daug praranda:

„Vilniuje jau dešimt metų veikia Europos humanitarinis universitetas. Jame studijuoja apie tūkstantis studentų, turinčių vizą studijoms. Jie baigia universitetą, gauna bakalauro arba magistro diplomą. Po studijų šie jauni, protingi, mokantys lietuvių kalbą jaunuoliai, turintys čia draugų, mylimųjų, nedelsdami privalo palikti mūsų šalį. Paskaičiuokime, kiek žmonių kasmet išsiunčiame iš savo šalies? Jūs manote, jie grįžta į Baltarusiją? Ne. Jie, turėdami puikų europinio lygio išsilavinimą, mokėdami kelias užsienio kalbas, traukia į Lenkiją, nes ten juos mielai priima. O mes tik dėl savo požiūrio ir kelių įstatymų atsisakome šių puikių jaunų žmonių“, – teigė Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininkas Artūras Zuokas.

Praėjusiais metais nemažai laiko praleidęs Ukrainoje, jis lankėsi ir daugelyje pabėgėlių stovyklų, kurios yra prie Dnepropetrovsko. Pabendravęs su jais A. Zuokas suprato, kad jeigu Lietuva suteiktų tokią galimybę, ukrainiečiai atvažiuotų čia dirbti ir gyventi.

LLS (liberalų) pirmininkas pastebėjo, kad su problemomis susiduria ir Lietuvos verslas, norintis pasikviesti darbuotojų ar specialistų, turinčių tam tikrų specifinių žinių, kurių reikia Lietuvai, tačiau šie specialistai irgi privalo nueiti be galo ilgą biurokratinį kelią.

„Todėl turime kuo greičiau pakeisti įstatymus, kad padėtume kvalifikuotai darbo jėgai įsitvirtinti Lietuvoje. Ir tai turėtų būti pirmieji žingsniai, kurių privalėtų imtis normali, pažangiai mąstanti Vyriausybė ir Seimas“, – sakė A. Zuokas.

Konferencijoje dalyvavęs LLS (liberalų) Trakų skyriaus pirmininkas teisininkas Vydūnas Sadauskas pasiūlė, kad Migracijos departamente būtų sukurtas specialus skyrius, kuris padėtų užsieniečiams iš trečiųjų šalių, atvykusiems pas mus pagal darbo vizą, susitvarkyti visus būtinus dokumentus. Teisininkas taip pat teigė, jog reikia liberalizuoti užsieniečių teisinės padėties Lietuvoje įstatymą, numatantį liberalesnius reikalavimus norintiems kurti savo verslą mūsų šalyje Baltarusijos, Ukrainos ar kitų trečiųjų šalių piliečiams.

 Užsienyje studijavęs jaunimas žiniomis gali dalintis per universitetus

Konferencijoje taip pat buvo kalbėta ir apie konkrečias priemones, kurios padėtų susigrąžinti emigravusius Lietuvos piliečius. Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininko pavaduotoja, valstybinių egzaminų vertinimo komisijos pirmininkė Aldona Šventickienė sakė, kad yra tiesiog būtina sudaryti sąlygas svetur gyvenantiems vaikams baigti mokyklą Lietuvoje. 

„Aš dažnai bendrauju su užsienio lietuviais. Matyt, tie žmonės visgi sieja savo ateitį su Lietuva, jeigu nori, kad jų vaikai, gyvendami toli nuo gimtinės, galėtų ir lietuvišką mokyklą baigti, ir mūsų universitetuose studijuoti. Todėl mes turime jiems sudaryti kuo palankesnes sąlygas mokytis ir studijuoti nuotoliniu būdu mūsų mokyklose bei universitetuose.“

Tuo tarpu LLS (liberalų) narys, Šiaulių universiteto Menų katedros vedėjas Vytautas Žalys pasiūlė tiesiog kviesti užsienyje mokslus baigusį jaunimą dėstyti šalies universitetuose. „Juk tie jauni žmonės turi puikų išsilavinimą ir jie tikrai galėtų sudaryti konkurenciją kai kuriems mūsų universitetų dėstytojams. Laimėtų visi: kiltų studijų lygis, o grįžtantiems išsilavinusiems žmonėms nereikėtų rūpintis darbo paieška“, – teigė dr. Vytautas Žalys.

Apibendrindamas išsakytas mintis, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) valdybos narys Algis Čaplikas teigė, kad būtina bendra strategija ir sudarytos sąlygos piliečiams grįžti į Lietuvą, kurioje galėtų lengviau integruotis, susirasti darbą ir vėl iš naujo kurti savo gyvenimą.

„Jie jau atpratę nuo tokių ilgų eilių prie valdininkų kabinetų, nuo nepagarbaus požiūrio į žmogų. Gimusiesiems svetur apskritai nesuprantami biurokratiniai barjerai, su kuriais jie čia susiduria. Ir būtent tokie žmonės, pagyvenę, padirbę užsienyje ar baigę ten mokslus, čia yra ypač vertintini dėl savo novatoriškų idėjų, atsakingumo ir daug pozityvesnio požiūrio į imigrantus“, – samprotavo A. Čaplikas.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) rinkimų sąskaitos.

Užs. Nr. 2016/05/30-1