Važiavo kaip į kaimą, atsidūrė gražiame miestelyje

Mero V. Komskio kvietimu, į posėdį atvyko ir Pagėgių krašto švietimo bei kultūros įstaigų vadovai. Lietuvos savivaldybių atstovams buvo parodyti objektai, kuriais pagėgiškiai jau gali didžiuotis - kultūros centras, viešoji biblioteka, civilinės metrikacijos patalpos, tik gaila, kad šioje įstaigoje tuoktis jau beveik nebėra kam.

Posėdyje pasidžiaugta, kad šalyje pagaliau atsirado penktasis šalies regionas – Mažoji Lietuva. Kultūros ministerijos Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento direktorė Irena Seliukaitė apžvelgė regionų politikos plėtros strategines kryptis. Meras V. Komskis „Šilokarčemos“ korespondentui sakė, kad šiame regione yra kitokia kultūra nei kituose kraštuose, o Pagėgiai kaip tik yra centras, jungiantis Mažosios Lietuvos rajonus, rodantis gražų pavyzdį.

Apie švietimo ir kultūros įstaigų bendradarbiavimą organizuojant neformalųjį vaikų bei suaugusiųjų švietimą, naujoves neformaliojo švietimo srityje kalbėjo švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina. Ji pasidžiaugė, kad Pagėgiuose kultūros ir švietimo įstaigų bendradarbiavimas atveria puikias galimybes vaikams ugdytis, dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose, būreliuose, kultūrinėje veikloje, sakė, jog tokį potencialą būtų galima dar sėkmingiau išnaudoti.

Su Pagėgių krašte vykdoma švietimo ir kultūros politika supažindino Pagėgių savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Virginija Sirvidienė. Ji teigė, kad didžiausia problema išlieka mokinių skaičiaus mažėjimas ugdymo įstaigose. Šiais mokslo metais Pagėgių krašto mokyklas lankė tik 999 mokiniai. Palyginkime, vien tik Šilutės Pamario pagrindinėje mokykloje mokinių buvo 808 (irgi vos ne magiškas skaičius).

V. Sirvydienė „Šilokarčemai“ pateikė įspūdingą informaciją – prieš 12 metų, kai ji pradėjo dirbti Švietimo skyriaus vedėja, t. y. 2003-2004 mokslo metais, Pagėgių savivaldybės mokyklose mokėsi 2 209 vaikai. Iš jų 902 – Pagėgių mieste ir 1 307 – kaimiškose vietovėse. Šiandien nebelikę mokyklų, kurios tais metais dar veikė – tai Žukų ir Šilgalių pagrindinės, Panemunės ir Kulmenų pradinės mokyklos, Plaškių bei Mociškių skyriai.

Pasidžiaugta tik tuo, jog dabar vaikų darželiuose yra pakankamai vietų – šešios grupės Pagėgiuose, taip pat Vilkyškiuose, Šilgalių daugiafunkciame centre, ten šiuolaikiškai suremontuotos patalpos, nauji baldai, visur sutvarkyta aplinka. Džiaugiamasi, kad vaikų globos namai perkelti į vaikų darželio patalpas, o darželio ugdytiniai – į vaikų globos namus. Išvažiuojamojo posėdžio dalyviams buvo parodyta, kaip dabar vaikai Pagėgiuose gyvena. Pripažinta, kad Pagėgių vaikų globos namai yra geriausi Lietuvoje.

Išvažiuojamojo posėdžio metu savivaldybių atstovams parodytas M. Jankaus muziejus ir ten neseniai pastatyta nauja klėtis. Kadangi buvo atstovų iš Kultūros ministerijos, padėkota už tai, kad ministerija skyrė lėšų šiai klėčiai įrengti. Bitėnų kapinaitėse ant Vydūno kapo buvo padėta gėlių. Svečiams parodytas turistinis maršrutas laivu nuo Rambyno kalno iki karalienės Luizės tilto.

V. Komskis pasakojo, kaip bus panaudotos gaunamos lėšos, kaip bus gražinama Panemunė, kuri yra ir Pagėgių savivaldybės, ir visos Lietuvos veidas atvažiuojantiems iš užsienio – iš Rusijos Kaliningrado srities. Posėdžio dalyviai juokavo, kad į Pagėgius važiavo kaip į kaimą, o atsidūrė gražiame miestelyje.

„Bėda tokia, kad Švietimo ir mokslo ministerija baseino Pagėgiuose statybai skyrė žymiai mažiau pinigų, negu tikėjomis. Gyvename tokioje vietoje, kad mums nuvažiuoti į baseiną Šilalėje yra toli, Tauragėje ir Šilutėje jų dar nėra. Paaiškinome, kad mums būtinai reikia baseino, tai vietoj žadėtų 470 tūkst. skyrė 130 tūkst. eurų“, - „Šilokarčemai“ pasakojo V. Komskis, leisdamas suprasti, kad ne viskas taip gražiai sekasi, kaip norėtųsi.