Mažoji kultūros sostinė turi antrąjį Garbės pilietį - L. M. Černeckienę

Pelnė daugybę apdovanojimų

Prieš keliolika metų pirmajam Garbės piliečio vardas suteiktas Zigmantui Dokšui, kuris sukūrė grožio oazę – Juknaičius tarybinėje sistemoje. L. M. Černeckienei tokį vardą suteikti pasiūlė Juknaičių seniūnija, Juknaičių bendruomenė bei Salos etnokultūros ir informacijos centras. Šiam siūlymui pritarė bei jį pasirašė 140 žmonių.

L. M. Černeckienė nuo 1986 metų dirbdama Juknaičių kultūros namuose ir tuomet dar vidurinėje mokykloje vadovavo šešioms šokėjų grupėms: jaunučių, jaunių, jaunimo, vidutinio amžiaus ir pagyvenusiųjų žmonių. Nuo 2001 metų ji dirba Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoje šokių mokytoja metodininke ir tęsia darbą Juknaičiuose. 1993 m. subūrė ir iki šiol vadovauja 18-os vyresniųjų žmonių šokių grupei „Juknaičiai“. Šis kolektyvas 2006 metais į Šilutės rajoną parvežė pirmąją „Aukso paukštę“ - Lietuvos liaudies kultūros centro skiriamą aukščiausią apdovanojimą mėgėjų meno kolektyvams. Šokių kolektyvas „Juknaičiai“ daugybę kartų tapo laureatu įvairiuose šokių konkursuose, dalyvavo visose Dainų šventėse, koncertavo Latvijoje, Rusijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje.

Moteris domisi ir Mažosios Lietuvos šokio tradicija, puoselėja ir gaivina pamario krašto šokius, pati kuria savitas choreografijas. Ji savo patirtimi noriai dalijasi su kolegomis. Net Lietuvos liaudies kultūros centras ją kviečia konsultuoti, kurti šokius dainų šventėms.

Juknaičių bendruomenės narė ji yra nuo 2005 m., o nuo 2008 m.  – Šilutės-Emericho miestų bendradarbiavimo draugijos narė. Ji mielai sutiko atsakyti į keletą „Šilokarčemos“ klausimų.

- Papasakokite apie save, savo šeimą?

- Gimiau Prienuose. 1985 metais baigiau Klaipėdos universitetą - tuometinę konservatoriją, įgijau kultūros-švietimo darbuotojo, baletmeisterio-pedagogo specialybę. Su vyru Sigitu užauginome du puikius vaikus. Dukra Sigita, baigusi lietuvių ir švedų kalbų filologiją, pagaliau atrado save - atidarė savo grožio namus ir studijuoja mediciną. Sūnus Karolis yra juvelyras. Esu močiutė – turime 5-metį anūką Jokūbą. Vyras VRM pensininkas, „Juknaičių” šokių grupės narys, geras šokėjas, ir… mano vairuotojas – vežioja į repeticijas. Esu jam už tai dėkinga.

- Esate labai aktyvi moteris. Papasakokite apie savo veiklą, darbus.

- Nuo 2001 metų dirbu Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoje, dėstau šokio pamokas, subūriau ir vadovauju jaunimo liaudies šokių grupei „Auštra“. Kadangi mūsų gimnazija - akademinė, tenka vadovauti tiriamiesiems-kūrybiniams mokinių darbams, juos vertinti. Esu menų (šokio) mokyklinio brandos egzamino vertintoja, vadovauju KU Šokio katedros studentų praktikoms, turiu auklėjamąją klasę – pedagoginės veiklos netrūksta, todėl susitikimas su Juknaičių šokėjais tikra atgaiva širdžiai.

- Iš kur ta aistra šokiui? Kas jus paskatino tai daryti, tuo užsiimti?

- Kad būsiu šokių vadove, žinojau tai jau darželyje. Būdama pirmokė turėjau savo šokių ir teatro grupes - gyvenome bendrabutyje, kur vaikų daug.

- Ką reiškia būti šokių mokytoja?

- Būti šokio mokytoja, reiškia – bendrauti.

- Jūsų suburti kolektyvai pelnė daugybę apdovanojimų. Ką jums tai reiškia?

- Apdovanojimų turime daug tik bendro darbo dėka. Tai įkvepia tolimesniems siekiams ir įpareigoja!

- Jūs domitės Mažosios Lietuvos šokio tradicijomis, ką jums tai reiškia? Kas paskatino tai daryti?

- Mūsų kolektyvo kredo – Mažosios Lietuvos etninės kultūros puoselėjimas ir sklaida. Gyvename išskirtiniame, ypatingame krašte, tad nesidomėti negalime. Tuo labiau, kad  šokėja Rasa Gailiuvienė yra  mūsų krašto „fanatikė“, puikiai dainuoja folkloro dainas, kalba šišioniškiškai... To mokosi ir šokėjai.

- Jūs pati kuriate choreografijas.

- Nuvilsiu – esu sukūrusi tik keletą šokių... Kūrybinių minčių yra, bet problema muzikos sukūrimas – labai brangu.

- Ar sudėtinga mokyti šokio paslapčių? Ko gero jūsų kolektyvo nariais gali būti ne bet kas? Kokie reikalavimai norintiems šokti jūsų kolektyve?

- Nesudėtinga, jei dirbi mėgstamą darbą. Nors problemų, sunkumų neišvengiame. Kolektyvo kaita maža, didžioji dalis senbuviai, arba grįžta tie, kuriuos šokdinau dar vaikus. Visada laukiame ir kviečiame naujų narių. Pageidautina, kad būtų linksmi, mėgstantys šokį, aukojantys laisvą laiką.

- Kaip spėjate viską padaryti? Ką apie jūsų veiklas mano šeima?

- Turiu gerą pagalbininką. Tai vyras. Jis rūpinasi, planuoja šeimos biudžetą, apmoka sąskaitas, prižiūri aplinką, šiltnamį... Aš esu „ponia“.

- Jums suteiktas Juknaičių seniūnijos Garbės piliečio titulas. Ką jums tai reiškia?

- Manau, yra vertesnių šio titulo. Aišku, džiaugiuosi, jaučiuosi įvertinta ir labai pagerbta. Stengsiuosi šį vardą pateisinti.

- Kokie jūsų artimiausi planai, siekiai?

- Šią vasarą gerai sudalyvauti Vakarų krašto dainų šventėje Klaipėdoje, su „Auštra“ - respublikinėje moksleivių dainų šventėje, su „Juknaičiais“ - festivalyje Graikijoje. O toliau dirbsime kaip dirbome.

- Ar šeimoje dar yra einančių jūsų pėdomis?

- Vaikai šoko kolektyvuose, dabar tik esant reikalui „pagelbėja“.

- Ar daug laisvo laiko lieka? Ką tada mėgstate daryti?

- Nedaug. Mėgstu skaityti, lankytis teatruose, megzti, velti, kapstytis gėlynuose, žaisti su anūku...

- Turite savo kredo?

- Džiaugiuosiu, kad turiu šeimą, mėgstamą darbą. „Juknaičiai“ mano džiaugsmas ir pasididžiavimas. Mano kredo - „Būti laimingai“!

- Ko palinkėtumėte skaitytojams?

- Įspūdingų renginių, švenčių ir gražios vasaros.

Garbės pilietės pagerbimas bus birželio 18 dieną, kai vyks tradicinė Juknaičių seniūnijos vasaros šventė „Visada jauni“. Tuomet L .M. Černeckienei bus įteiktos Garbės piliečio regalijos.