Jaunieji dailininkai džiugino miestiečių širdis spalvingais paveikslais

Mokytoja Ž. Skirkevičienė suskaičiavo ir susirinkusiesiems žiūrovams pateikė iškalbingus mokymo įstaigos produktyvumą liudijančius skaičius: 1 300 valandų per keturis metus mokiniai praleido mokydamiesi stacionare, o net 15 parų - tobulindami savo meninius įgūdžius vasaros metu vykusiuose pleneruose (pranc. plein air - atviras oras, kitaip - tapymas gamtoje iš natūros).

Iškilmingą sveikinimo kalbą abiturientams sakė Meno mokyklos direktorė Daiva Pielikienė. Ji skambiais bei poetiškais prasmingais palinkėjimais į platųjį meno pasaulį išlydėjo jaunuosius Šilutės meno mokyklos Dailės skyriaus talentus vildamasi, kad jų širdyse niekada neužges kaitri kūrybiškumo liepsna.

Netrukus, po direktorės kalbos, prasidėjo susirinkusiųjų ilgai lauktas dailės darbų pristatymas.  Ant centrinio molberto buvo demonstruojami patys įvairiausi ir spalvingiausi mokinių paveikslai bei piešiniai. O šalia savo paveikslų atsistoję autoriai sklandžiai pristatė jų turinį: sumanymo kilmę, atlikimo techniką ir darbuose glūdinčių vaizdinių prasmes.

Vieni mokiniai pasakojo, kaip jų širdis sužavėjo mūsų nuostabi pamario gamta (kurią ne vieną kartą poetiškais posmais yra įamžinęs ir mūsų kraštietis poetas Marijus Budraitis). Kiti mokiniai labiau savo meninę klausą nukreipė į mėgstamus gyvūnus: arklį, šunį ar mūsų kraštuose dažną miškų ir pievų viešnią - lapę.

Trečioji mokinių grupė savo meninius gebėjimus nusprendė įamžinti kurdama portretinio žanro kūrinius. Pastarieji darbai išties patraukė žiūrovo akį tiek realistiniu žmogaus veido vaizdavimu, tiek ir nuoširdžia pastanga atskleisti portretuojamojo asmens charakterio savybes bei jo turtingą vidinį pasaulį.

Kiekvienas mokinio darbo pristatymas buvo apvainikuotas ir to darbo kūrimui vadovavusio mokytojo pastabomis. Šios pastabos liudijimo tiek artimą, žmogišką mokytojo ir mokinio ryšį, tiek ir aukštos pedagoginės kompetencijos laipsnį. Dailės skyriaus vyr. mokytoja Neda Jencienė net pasidalijo su visais susirinkusiaisiais labai reikšminga menotyrine, net, sakyčiau, kraštotyrine įžvalga. N. Jencienė per aktyvų kūrybinį ir pedagoginį bendravimą su mokiniais pastebėjo, kad mokiniai, net keliaudami po Europą, o kartais nukakdami net iki tolimojo egzotiškojo Egipto, vis dėlto diplominiams darbams rinkosi ne aplankytų svetimų kraštų vaizdinius, o būtent gimtojo pamario peizažus, tokius mielus ir artimus jos mokinių širdžiai.

O žymusis mūsų kraštietis, „Lietuvininkų vilties“ premijos laureatas, dailės mokytojas metodininkas Andrius Sirtautas, kalbėjęs apie savo mokinius, teigė, jog ši absolventų laida per visą diplominių darbų kūrimo procesą rodė tokį didelį savarankiškumą ir kūrybinį angažuotumą, kad jam beliko tik džiaugtis šių jaunuolių užsidegimu kopti į kuo aukštesnes meninės raiškos viršūnes.

O tai, kad šie Dailės skyriaus absolventai iš tikrųjų yra talentinga ir aukštus kūrybiškumo rodiklius demonstruojanti jaunųjų dailininkų karta, įrodė ir didžiulis krašto spaudos atstovų dėmesys šiam renginiui.

Tiesa, įamžinti istorines Meno mokyklos gyvenimo akimirkas panoro ir patys Dailės skyriaus mokytojai Andrius Sirtautas bei buvęs ilgametis Dailės skyriaus vadovas, dailės mokytojas metodininkas, Šilutės meno mokyklos II vadybinės kategorijos pavaduotojas ugdymui Arnoldas Milukas.

Toks betarpiškas ir visokeriopas mokytojų atidumas baigiamiesiems mokinių darbams dar kartą paliudijo, jog aukšta pedagogų meninio mokinių parengimo kompetencija ir jautrus žmogiškas atidumas jaunai kuriančiai asmenybei ir sudaro šios Meno mokyklos stiprybės branduolį. Sukuria ir tą meninės dvasios oazę, kuri jau keletą dešimtmečių puošia ir turtina mūsų gimtąjį kraštą dovanodama neišdildomus meninius išgyvenimus ir paprastam mūsų krašto žmogui, po sunkių dienos darbų visad sau širdyje ištariančiam: „Ars longa, vita brevis“ (lot., menas - amžinas, gyvenimas - laikinas).