Ketvirtokams – pirmasis jų gyvenime mokslo pažymėjimas

Pagėgių pradinės mokyklos direktorė Loreta Chasijeva „Šilokarčemos“ žurnalistui sakė, kad per mokslo metus mokyklą paliko septyni mokiniai, o naujų neatvyko nė vienas. Mokslo metus pavasarį iš viso baigė 120 mokinių.

L. Chasijeva mokytoja šioje mokykloje dirba nuo 1994 metų. Ji sakė, kad tuomet Pagėgių pradinėje mokykloje buvo daugiau nei 300 mokinių. Klasių komplektų buvo keturiolika, dabar tik aštuoni, ir dar yra viena priešmokyklinio ugdymo grupė .

„Tada buvo net keturios trečiokų klasės, šiemet išleidome dvi ketvirtokų klases. O rugsėjo pirmąją bus jau tik viena pirmokų klasė – ateis dvidešimt du pirmokai. Gal dar atsiras daugiau pirmokėlių ir bus galima komplektuoti dvi pirmąsias klases? Bet netikime, kad įvyks toks stebuklas“, - pasakojo pradinės mokyklos direktorė.

Pastaruoju metu mokykloje dirba trylika darbuotojų – yra ir socialinis pedagogas, ir specialusis pedagogas-logopedas, mokytojo padėjėjas.

„Gyvename tokioje vietoje, tokiame regione – pasienyje, kur, pagal statistiką, yra daugiau vaikų, kuriems reikia pagalbos, - teigė L. Chasijeva. – Puikiai bendradarbiaujame su Tauragės pedagogine psichologine tarnyba. Tai tų specialiųjų poreikių vaikiukų mes turime, turime ir turime. Sodybų tuštėjimo metas – tikrąja tų žodžių prasme. Dėl to kenčiame ir mes, ir Pagėgių A. Mackaus gimnazija. Praėjusių metų pavasarį į gimnaziją išlydėjome tik vieną ketvirtokų klasę. Ateities tiksliai net neįmanoma prognozuoti. Mes būsimų pirmokėlių sąrašus turime jau ketverius metus į priekį – tai tie sąrašai labai gražūs... Atrodo, kad susidarytų ir dvi, ir net trys klasės, o kai pradedame juos tikrinti, kur yra vienas ar kitas vaikas,- nebėra nei to, nei to... Ir nebūtinai į užsienį išvyksta, išvažiuoja į kitus Lietuvos miestus. Ir šį kartą pirmokėlių sąraše buvo 32 vaikai, o beliko tik 22“.

...Aktų salė, kurioje vyko ketvirtokų šventė, buvo papuošta baltu buriniu laivu, simbolizuojančiu, kad šitie vaikai jau išplaukia į kitus gyvenimo vandenis.

L. Chasijeva kalbėjo ne kaip direktorė, o tarsi būtų mokytoja: „Šiandien viršų ima emocijos. Protas suvokia, kad viskas eina savo vaga – jūs baigėte ketverių metų pakopą, pereisite į kitą – pagrindinio ugdymo pakopą. Tačiau širdis to suprasti nenori, sunku susitaikyti su mintimi, kad jūs išeinate. Ketveri metai ne toks jau trumpas laikas pažinti žmogų. Žinau kiekvieno jūsų būdą, pomėgius, net ir reakciją į tam tikras situacijas. Pati didžiausia padėka buvo jūsų išsakytos mintys, kad čia buvote mylimi, globojami. Ir dar buvo netgi prašymas palikti antriems metams. Mes stengėmės kuo geriau jus paruošti ir išleisti į gimnaziją ne tuščia galvele, kur gegutė kukuoja, o su žiniomis. Tėvelius truputį užjaučiu – jūsų vaikas žengia pirmuosius žingsnius iš vaikystės. Vaikams privalote duoti šaknis ir sparnus. Šaknis davėte jūs, na o sparnus šiek tiek paauginome ir mes. Nesvarbu, kokio amžiaus vaikas – jam reikalinga meilė. Deramai užauginti vaiką galima tik ten, kur sukurta meilės erdvė. Linkiu, kad jos jums nepritrūktų“.