K.Nausėda: „Kiek Dievas davė, tiek ir turiu“

Kazimieras gimė ir augo keturių vaikų šeimoje Katyčių seniūnijos Versmininkų kaime. Likimas vieną sesę atėmė dar visai mažytę. Abu jo tėvai - labai darbštūs, bendruomeniški žmonės, turėjo puikius balsus, giedodavo. Mama – gera šeimininkė, tėvas – užėmė zakristijono pareigas, daug prisidėjo prie Degučių bažnyčios tvarkymo darbų. Tą skatino daryti ir savo atžalas.

„Mano tėtis visada buvo atviras, teisingas žmogus. Daug diskutuodavo įvairiais aktualiais klausimais. Visada turėjo savo nuomonę. Toks jis ir šiandien“, - sakė K. Nausėda. Jį gimdytojai kaip ir kitas savo atžalas nuo mažens lenkė prie darbo, mokė būti atvirais, paprastais, supratingais žmonėmis.

Kaip ir tėvas, Kazimieras sukūrė gausią šeimą. Jis užaugino penkis vaikus. „Kiekvienas tėvas svajoja apie sūnų, pasodintą medį... Pirmoji gimė mergaitė Agnė, antroji – Ingrida, trečias – sūnus Vytautas. Susilaukėme ir pagrandukų dvynukų - Kazimiero bei Laimos. Didelė šeima reiškia daugiau batų, daugiau burnų, daugiau kambarių... Penki vaikai – tai nėra didelis skaičius. Kiek Dievas davė, tiek ir turiu“, - tęsė pašnekovas.

Jam gyvenimas nestokojo išbandymų. Todėl užsispyrimo vedamas įkūrė Lietuvos gausių šeimų asociaciją. Šiandien jis yra jos garbės pirmininkas. Niekada nebijojo reikšti savo nuomonės, aktyviai vedė diskusijas tėvų forumo veikloje.

K. Nausėda stengiasi bendruomeniškumą susieti su savo gyvenimu. Jis puikiai supranta ir žino, ką reiškia dirbti visuomeniniais pagrindais. Mėgsta jis leisti laiką su jaunimu, organizuoti įvairius renginius, juos vesti. Siekė, kad ir jo vaikai nebijotų pasiraitoti rankovių. Nė vienas iš penkių jo atžalų neišvyko skanesnio kąsnio ieškoti svetimose šalyse. Kantriai kabinasi ir ieško vietos po Saule gimtinėje. „Visada stengiausi vaikams duoti ne žuvį, o meškerę. Jie turi patys visko išmokti, siekti. Vaikai turi suprasti, jog kokią pagarbą reikši savo tėvui, gausi tą patį iš savo vaikų“, - neabejoja visuomenininkas. Jam Tėvo diena visada buvo svarbi. „Mes ne tik savo vaikų tėvai, bet tuo pačiu sūnūs ir dukros saviesiems, o tai atsiminti reikėtų dažniau. Dažniau nepritrūkti gero žodžio ar ištarti elementarų ačiū už tai, ką suprantame tik patys tapę tėvais. Sveikinu savo garbaus amžiaus tėvą Vincą Nausėda bei visus rajono tėvelius. Linkiu nepamiršti savo pareigų, stiprybės ir visokeriopos sėkmės“,- sakė K. Nausėdą. Jis pataria vertinti tai, ką turime šiandien – nepamiršti pasiteirauti tėvų, kaip jiems sekasi, ką veikia, kaip jaučiasi, kaip praėjo diena.