Smaugiami Šilutės bedarbiai ketina emigruoti į Afriką
Puikiai visi žino, kad šiuo metu nedarbo išmokos tikrai nėra didelės ir daugiausia gali siekti tik 75 proc. gauto darbo užmokesčio dydžio. Tačiau, kad ir kokio jos dydžio yra, bedarbių pašalpos - pajamos. Todėl šalies valdžia užsimojo jas apmokestinti. Šilutiškiai bedarbiai negali suprasti tokio poelgio.
Pakeitimai palies bedarbius
Jau apmokestintos ligos, tėvystės ir motinystės išmokos. Joms jau taikomas gyventojų pajamų mokestis (GPM). Mokėti GPM vis dar nereikia netekto darbingumo, senatvės, našlystės, nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių susirgimų pašalpų gavėjams.
Nedarbo išmokas gaunantys gyventojai netrukus bus priversti susimokėti GPM. Tai pasiūliusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) remiasi socialinio modelio kūrėjų rekomendacijomis, mat mokslininkai bedarbių išmokas prilygina algai. Tas pats laukia daugumos išmokų, pervedamų iš „Sodros“.
SADM pateikė ir kitų pasiūlymų, susijusių su šiomis išmokomis. Dabar bedarbio pašalpa, priklausomai nuo išdirbto stažo, gaunama nuo 6 iki 9 mėnesių, o siūloma, kad ateityje išmoka būtų mokama ne ilgiau kaip 9 mėnesius.
Gali nutikti ir taip, kad ateityje į bedarbio pašalpą galės pretenduoti ir trumpiau išdirbę žmonės. Tuomet užtektų, kad per pastaruosius dvejus metus asmuo būtų dirbęs bent metus laiko. Šiuo metu nedarbo išmoka priklauso tik per pastaruosius trejus metus 18 mėnesių (pusantrų metų) dirbusiems žmonėms.
Ministerija taip pat siūlo, kad bedarbio pašalpa negalėtų viršyti 75 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Nesuvokia, kaip galima apmokestinti
Klaipėdos teritorinės darbo biržoje Šilutės skyriuje iš ryto nemaža eilė bedarbių laukė, kada galės prieiti prie jam priskirto konsultanto. Iš žurnalistės išgirdę apie SADM ketinimus apmokestinti bedarbių pašalpas, tarpusavyje pradėjo net kalbėtis, aptarinėti valdžios užmojus. Ne vienas net garsiai pasakė: „Ką jie dar prisigalvos?“.
Trisdešimtmetė Aida Šertvytytė įsitikinusi, kad tokių apmokestinimų neturėtų būti. „Gaunu tik 65 eurus. O, kai apmokestins...Kas tada? Iš ko tam žmogui gyventi? Esu neįgali. Niekam tokia darbuotoja nereikalinga. Valstybei žmogus visai nerūpi. Ko gero greitu laiku išeisime į lauką, pakvėpuosime ir teks už orą sumokėti?“, – svarstė šilutiškė. Ji ieškančiųjų darbo sąrašuose yra daugybę metų, tačiau jokių darbo pasiūlymų nesulaukia.
Traksėdiškis Gintautas Garliauskas darbo randa tik šiltuoju sezonu. Todėl vis grįžta į darbo biržą, kur užsiregistruoja kaip bedarbis. „Vasarą darbo atsiranda, o žiemą – ne. Man penkiasdešimt penkeri. Nelabai kas tokio amžiaus žmogų nori įdarbinti. Visi nori jaunų. Gyvenu su mama. Ja reikia rūpintis. Gaunu 85 eurų išmoką. Negaliu iš motinos pensijos gyventi. Gerai, kad vaikai padeda. Jie jau užaugę ir gyvena užsienyje“, - mintimis dalijosi Traksėdžių kaimo gyventojas.
Gorainiškis Antanas Jėgeris mano, kad valdžia nebesugalvoja nieko protingo, o sugeba tik naujus mokesčius išgalvoti, apmokestinti tuos, kurie ir taip vos galą su galu suduria, nes jų pajamos labai mažos. „Man iki pensijos liko treji metai. Jau penkerius metus esu registruotas darbo biržoje. Gyvenu Gorainuose. Kaime darbo gauti neįmanoma. Čia bedarbystė tik didėja. Gaunu 102 eurų išmoką. Gyvenk kaip nori“, - kalbėjo pašnekovas.
Juknaitiškis Vytautas Rupšys įsitikinęs, kad apmokestinimas gaunamų bedarbių pašalpų – didžiausia nesąmonė. Pasak jo, žmogus gauna vos kelis eurus ir nesuvokiama, kaip galima juos apmokestinti. Vyras labai norėtų rasti normalų, gerai apmokamą darbą, tačiau iki šiol jam to padaryti nepavyksta. Jis pastebėjo, kad verslininkai pastaruoju metu labai išnaudoja žmones – užkrauna kelių žmonių darbą vienam, o atlyginimą moką tik minimumą.
Kalbintas Vacys, nuo kurio dvelkė alkoholio kvapas, buvo atviriausias. „Jau vien nuo tokių kalbų, kad apmokestins išmokas, žmonės pasijaučia smaugiami. Susikrausiu lagaminus ir emigruosiu į Afriką – pažadu. Ten bent už šildymą nereikės mokėti ir su viena marške bei sandalais galėsiu vaikščioti ištisus metus. Jau greit blogiau nei mūsų šalyje niekur nebebus“, - savo pasipiktinimo neslėpė šilutiškis. „Kiek jau čia ta valdžia surinks iš mūsų nabagų? Eifelio bokšto tikrai nepastatys ir kalafiorai – neatpigs. Sunervinot dabar mane, o dar paskui sako - negerk. Vien iš nervų čia gali nusigert“, - juokiasi Vacys.
Patyrė nemažai nuostolių
Klaipėdos teritorinės darbo biržos Šilutės skyriaus vedėjas Andrius Šašilkinas sakė, kad bedarbio pašalpos – tai ne pašalpos, o nedarbo draudimo išmokos. „Nedarbo draudimo išmoka tai tokia pat kaip ir bet kokia kito draudimo išmoka. Kai iš draudimo gauni išmoką, mokesčių neatskaičiuoja. Manau, žmogus dirbdamas, mokėdamas mokesčius, turi garantuotai užsidirbti tą išmoką. Nereikėtų nedarbo draudimo išmokų apmokestinti“, - kalbėjo vedėjas.
Balandžio mėnesį Šilutės darbo biržoje užsiregistravo 393 bedarbiai, nuo metų pradžios – 1 720 asmenys, neturintys darbo. Žmonės sako, kad sudėtinga rasti darbą. Verslininkai mano kitaip.
Virginijus, kuris turi tolimųjų reisų krovinių pervežimo įmonę, sakė, kad dabar labai trūksta vairuotojų ne tik Šilutėje, bet ir visoje šalyje. Jis teigė, kad šis darbas – gerai apmokamas. Jo duomenimis, vis dažnesni atvejai, kai vairuotojas nebesiskaito su savo darbdaviu. Dėl menkiausio nepasitenkinimo, vairuotojas pareiškia, jog išeina iš darbo.
Virginijus turėjo vieną vairuotoją, atsiųstą iš darbo biržos. Tačiau jo padarytus nuostolius jam tenka padengti iki šiol, mat dėl jo neatsakingumo buvo sugadinta dalis krovinio.
Kartą vienas jo vairuotojas sugalvojo per sieną pervežti kontrabandą – cigaretes. Jį pareigūnai sulaikė. Nors tabako buvo nedidelis kiekis vilkiką konfiskavo. Verslininkui teko net teismų slenksčius mindyti, kad vėliau galėtų jį atgauti.
Nėra norinčių dirbti
Jo kolegos turėjo įdarbinę žmogų, kuris kartais mėgsta vartoti alkoholį. Pagal dabar galiojančius įstatymus, antrą kartą papuolęs pareigūnams neblaivus vairuotojas praranda net savo vairuojamą transporto priemonę. „Kartą jis važiavo lengvuoju automobiliu. Papuolė policijai neblaivus. Antrą kartą neblaivus sėdo už vilkiko vairo, vežė krovinį. Buvo konfiskuotas automobilis. Buvo daug nemalonumų“, – pasakojo Virginijus.
Usėnuose veikiančios kaimo turizmo sodybos „Po liepa“ šeimininkas Vytas Martinavičius įsitikinęs – darbų yra, tik nėra norinčių dirbti. Pastebėjo, kad dieną padirbėjęs žmogus, užsidirbęs kelis eurus, juos neša ne namo, o išleidžia alkoholiui. Verslininkui ne kartą teko susidurti su girtavimo problema – rado paslėptus alaus bambalius net prie sodybos esančiose malkose. Buvo ir toks atvejis, kai į darbą atėjo girtas žmogus ir prašė leisti jam pailsėti valandėlę, neva paskui bus jau darbingas.
V. Martinavičius sakė, kad gerų darbuotojų rasti yra sudėtinga. „Pirmus mėnesius moku minimumus. Vėliau esu pasiryžęs jį kelti. Tačiau pinigus reikia užsidirbti. Ir dabar neįmanoma rasti pagalbinių darbininkų“, - dėstė kaimo turizmo sodybos šeimininkas.