Didžiausias dėmesys – ne išmokėtiems pinigams, o užsibrėžtiems tikslams

 Kaip informavo Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Vilma Daugalienė, Europos Komisija yra nustačiusi naują programos įgyvendinimo ataskaitos formą: dabar didelis dėmesys bus skiriamas įvertinimui, kaip efektyviai programa prisidėjo įgyvendinat ES prioritetus ir tikslines sritis. „Labai atidžiai žiūrime į klaidas, kaip užkirsti joms kelius. Nauja tai, kad investicinėse programos priemonėse geriausi projektai atrenkami taikant prioritetinių balų sistemą. Patikslinome sankcijų taikymo tvarką, patobulinome išlaidų pagrįstumo vertinimo tvarką, patvirtinome dirbtinių sąlygų nustatymo metodiką, kiek galėjome sumažinome administracinę naštą pareiškėjams bei riziką neskaidriai naudotis ES lėšomis“, – sakė direktorė, informavusi kurių priemonių paraiškos bus renkamos šiemet, kokių rinkimas nukeltas, kas dar nepradėta įgyvendinti.

 Atliktos reprezentatyvios apklausos duomenys rodo, kad net 78 proc. apklaustųjų pareiškėjų/paramos gavėjų mano, kad informacijos apie paramos priemones užtenka, o 77 proc. jų teigia, kad informacijos gauti lengva. Apie ES teikiamą paramą kaimui žino 48 proc. apklaustųjų Lietuvos gyventojų. Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas Povilas Žagunis ir Lietuvos verslo konfederacijos narys Kęstutis Jankauskas pastebėjo, kad Žemės ūkio ministerija, palyginus su kitomis institucijomis, sparčiausiai juda į priekį organizuodama ES skiriamos paramos panaudojimą.

 Stebėsenos komiteto posėdyje taip pat buvo apsvarstyti ir patvirtinti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonių, skirtų jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, investicijoms į miškus bei ekonominės veiklos pradžiai ir ekonominės veiklos plėtrai kaimo vietovėse atrankos kriterijai. Europos Komisijos atstovė  Helen Williams pastebėjo, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos įgyvendinimo pradžia yra sėkminga bei tikisi efektyvaus jos įgyvendinimo ir ateityje