Ūkininkus iš Juškaičių vėl užklupo nelaimės – po 10 metų ugnis vėl siautėjo sodyboje
Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas R. Mačijauskas teigė, kad gaisre sudegė 9 jaučiai, 3 veršingos karvės, traktoriaus priekaba, arklio vežimas, 250 šieno ritinių, 50 šiaudų ritinių ir daug įvairaus ūkyje naudojamo inventoriaus.
Lapkričio 24 d., pirmadienį, po dešimties metų Juškaičių kaimo (Gardamo sen.) ūkininkų Linos ir Mindaugo Balčiauskių ūkiniuose pastatuose vėl siautė ugnis, kuri jiems padarė itin didelius nuostolius.
Šeimą nelaimės šiemet užklupo jau ne pirmą kartą...
Nuostoliai tikslinami
Gaisrą pastebėjo pats sodybos šeimininkas Mindaugas. „Ruošiausi į darbą. Su vyru pasidarėme arbatos, ketinome ramiai ją išgerti. Staiga vyras pro langą pamatė dūmus viename ūkiniame pastate. Tačiau ugnis dar nebuvo įsisiautėjusi“, - pasakojo L. Balčiauskienė ir teigė, kad ugniagesiai pas juos atvyko tik po gero pusvalandžio. Anot moters, net tris kartus per tą laiką skambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir prašė pagalbos.
L. Balčiauskienė tikino, jog gaisrinės darbuotojai vėlavo, mat Balčiauskių ieškojo net Gardame. Apie tai jai pasakė jos giminaitė.
Jauna ir gerai aplinkiniuose kaimuose žinoma Lina stebėjosi, kad atvykusių į gaisrą ugniagesių nuotaikos buvo prastos – jie net tarpusavyje pykosi, nesimatė komandinio darbo, vanduo iš žarnų vos bėgo. „Vandens aplink mūsų sodybą tikrai netrūksta. Labai nusivylėme šios profesijos atstovais. Ne kartą iš kitų buvau girdėjusi apie tai, kad jie nelabai skuba atlikti savo pareigas. Dabar įsitikinau pati“, - nusiminusi kalbėjo L. Balčiauskienė ir dėkojo kaimynams, pažįstamiems, draugams, kurie net iš Šylių, Žemaičių Naumiesčio atskubėjo padėti malšinti ugnies. Pasak pašnekovės, net elektrikai, važiavę į savo darbo vietas, nepravažiavo pro šalį, o atskubėjo į pagalbą.
Turtas apdraustas
Ugnis šį kartą padarė mažiau nuostolių nei prieš dešimt metų. Tiksliai žinoma, kad sudegė 250 šieno ritinių, ūkiniai pasatai, kurie nebuvo net dešimties metų senumo. Anot L. Balčiauskienės, dar aiškinamasi, kiek tiksliai sudegė pusantrų metų amžiaus jaučių – 10 ar 12.
Pastatas ir gyvuliai šį kartą buvo drausti. Tačiau prieš dešimt metų to ūkininkai nebuvo padarę. Tada sudegė karvės, arklys, kiaulės, jaučiai, traktorius, ūkiniai pastatai. Liko tik vienas ūkinis pastatas, kuris suliepsnojo pirmadienio rytą. Jame buvo laikomos vištos.
Abu gaisrai kilo dėl netvarkingos elektros instaliacijos.
Šiemet nelaimių netrūko
Šeima džiaugiasi, kad stiprus vėjas nepūtė į gyvenamojo pastato pusę. „Tarp namo ir ūkinio pastatų stovi medinė klėtis. Jei vėjas būtų pūtęs į jos pusę, ji tikrai būtų suliepsnojusi, o nuo jos ir mūsų namai”, - kalbėjo L. Balčiauskienė.
Nelaimė šiemet šią šeimą užklupo jau ne pirmą kartą. Rugsėjo 13 dieną, apie 18 valandą, Mindaugas savo ganyklose pamatė baisų vaizdą – vilkų papjautą beveik 1,5 metų bulių. Negana to, vyras kitą rytą visai kitoje ganykloje rado papjautą dar vieną mažą, vos 2 mėnesių buliuką.
„Metai prasidėjo gerai, tačiau baigėsi blogai. Neįsivaizduoju, kodėl tie arklio metai tokie blogi, nesuprantu, ką esame blogo padarę“, - pokalbį baigė jauna ir energijos nestokojanti L. Balčiauskienė.
Darbus apsunkino vėjas
Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Rimantas Mačijauskas teigė, kad gaisre sudegė 9 jaučiai, 3 veršingos karvės, traktoriaus priekaba, arklio vežimas, 250 šieno ritinių, 50 šiaudų ritinių ir daug įvairaus ūkyje naudojamo inventoriaus.
Liepsnas malšinti itin trukdė stiprus vėjas. Vandeniu užlieti šalia liepsnojančių ūkinių pastatų esantys gyvenamasis namas, klėtis, daržinė. „Jei to nebūtume darę, sodybos būtų visiškai nelikę“, - sakė R. Mačijauskas.
Į gaisravietę pirmiausia atskubėjo Žemaičių Naumiesčio ugniagesiai. Netrukus prisijungė kolegos iš Švėkšnos, Šilutės, Vainuto. Pajėgos iškviestos ir iš Klaipėdos. Iš čia atvyko viena ugniagesių komanda su mašina, kurioje telpa 20 tonų vandens.
Du traktoriai vežė degantį šieną į laukus, kurį kitas traktorius krovė, o gesino ugniagesiai. Gaisravietėje esantis R. Mačijauskas tvirtino, kad visos ugniagesių mašinos dirba sklandžiai, vanduo traukiamas iš netoliese esančios Tenenio upės. Iš aplink esančių kanalų vandens nebetraukia, mat jis akmenuotas, molingas, tai užkiša prieš siurblį esančius koštuvėlius. Todėl nebeina prisemti vandens į mašinos cisterną.
Kalta elektros instaliacija
„Visuomet degančių pastatų savininkams atrodo, kad gaisrininkai atvažiuoja neskubėdami, su tuščiomis mašinų cisternomis. Pats dalyvauju gaisruose. Taip nėra. Tiesiog taip atrodo, nes žmonės labai laukia pagalbos. Todėl dėl jų priekaištų nepykstame, suprantame juos”, - teigė Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas ir informavo, kad šis gaisras įvyko dėl netvarkingos elektros instaliacijos.
Ugniagesys matė ir prieš dešimt metų šeimą užklupusį gaisrą, kuris taip pat kilo dėl tos pačios priežasties.
Pasak vadovo, galima daryti išvadą – Balčiauskiai yra gerbiami kaimynų, mat norinčių jiems padėti tikrai netrūksta. Jis neslėpė, jog neretai pasitaiko atvejų, kuomet nuvažiuojama į gaisravietę, o ten neskuba į pagalbą netoliese gyvenantys žmonės.
R. Mačijauskas prašo gyventojų elgtis atsakingiau ir nepamiršti atsinaujinti elektros instaliacijos, kviestis specialistus, kad jas patikrintų. Primena nepamiršti ir kaminų, mat nuo jų taip pat kyla nemažai gaisrų.