Gera žinia: bus pigiau drausti pasėlius nuo iššalimo ir stichinės sausros

„Įmokų kompensavimu siekiame skatinti žemės ūkio sektoriuje veikiančius subjektus drausti savo produkciją nuo nepalankių klimato reiškinių sukeliamų padarinių ir taip valdyti vykdomos ūkinės veiklos riziką“, – pažymėjo žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė.Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus valstybė kompensuoja iki 50 proc. draudimo įmokų už Lietuvoje auginamus augalus nuo nuostolių, kuriuos sukelia stichinėms nelaimėms prilyginamos nepalankios oro sąlygos, ir tokios nepalankios oro sąlygos, kaip šalna, speigas, kruša, ledas, lietus, sausra ir kt.

Nuo 2016 m. rudens bus renkamos paraiškos kompensuoti dalį draudimo įmokų žemės ūkio veiklos subjektams, kurie užsiima pirmine žemės ūkio gamyba ir atitinka „aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto“ sąvoką bei draudžia nuosavybės teise priklausančius ir Lietuvoje auginamus augalus nuo didesnių kaip 30 proc. produkcijos rūšies nuostolių, kuriuos sukelia stichinėms nelaimėms prilyginamos nepalankios oro sąlygos – sausra ir iššalimas.

Pagal priemonės veiklos sritį, nepaisant to, įvyko draudžiamasis įvykis ar ne, pareiškėjui, apdraudusiam pasėlius ir augalus nuo iššalimo ir sausros, kai draudžiamasi nuo didesnių kaip 30 proc. produkcijos nuostolių, kompensuojama iki 65 proc. draudimo įmokos sumos, neviršijant kompensuojamų draudimo įmokų sumos dydžių 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšis, kurie, atsižvelgiant į tais metais paramai draudimo įmokoms kompensuoti Žemės ūkio ministerijos skiriamus valstybės biudžeto asignavimus, nustatomi atskiru žemės ūkio ministro įsakymu. Draudžiantis nuo kitų rizikų (kruša, liūtis, audra) valstybė kompensuos iki 50 proc. draudimo įmokų.

Paramą administruos savivaldybių žemės ūkio skyriai (priims ir tikrins pateiktas paraiškas bei dokumentus) ir Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (tikrins iš savivaldybės gautus duomenis ir išmokės lėšas paramos gavėjams).

Aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto kiekvienos apdraustos produkcijos rūšies vidutinė metinė trejų metų produkcija apskaičiuojama pagal tos savivaldybės, kurioje yra registruotas aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto ūkis, Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamą vidutinį metinį praėjusių trejų metų produkcijos rūšies derlingumą tonomis iš hektaro.