Meilė paukščiams, nubloškusi į Ventės ragą

Vytautas Eigirdas nuo pat mažens augo, gyveno ir mokėsi Šėtos miestelyje, tačiau vieną dieną vaikiną iš gimtojo krašto į Ventės ragą išviliojo besąlygiškas susidomėjimas paukščiais.

Sparnuočiais ir gamta Vytautas susidomėjo dar būdamas labai jaunas. Kadangi vaikino tėtis yra miškininkas, tad nuo pat mažens ir pačiam Vytautui tekdavo nemažai laiko praleisti gamtoje.

Paukščiais susidomėjo vaikystėje

Paukščių stebėjimu bei žiedavimu domėtis paragino pas Vytauto tėtį dirbęs eigulys Antanas Petraška. Jis, kaip mėgėjas, žieduodavo paukščius ir retkarčiais patį Vytautą bei jo brolį Gediminą pasiimdavo drauge. Tuo metu Vytautas tebuvo moksleivis, mokėsi septintoje klasėje, tačiau jau tuo metu vaikinui neretai tekdavo nuvykti į Juodkrantę stebėti sparnuočių.

„Kadangi toks užsiėmimas mums su broliu patikdavo, tai išvykos vis dažnėdavo. Laikui bėgant atsirado dar daugiau bendraminčių, tad šis pomėgis tapo dar stipresnis. Vos tik rasdavau laisvo laiko, lėkdavau kažkur pastebėti paukščių. Nepraleisdavau progos ir juos pažieduoti“, – sako Vytautas.

Pradėjęs savarankiškai dirbti iš pradžių jaunasis paukštininkas žieduodavo tik įprastas, nesunkiai atskiriamas paukščių rūšis, vėliau žingsnis po žingsnio perėjo prie sunkesnių.

Pasitaikė galimybė dirbti Ventės rage

Taip jau susiklostė, kad baigęs Šėtos gimnaziją Vytautas pradėjo studijuoti Kaune. Pabandęs vieną specialybę jis nusivylė, tad vėliau įstojo mokytis taikomosios ekologijos Aleksandro Stulginskio universitete, o studijuodamas ėmėsi ir darbo paieškos.

„Teko išbandyti nemažai darboviečių. Nors kai kuriose atlygis buvo gana nemažas, tačiau nė vienas darbas neteikė didelio malonumo. O kai sulaukiau pasiūlymo dirbti Ventės rago ornitologijos stotyje, ilgai nedvejodamas sutikau“, – pasakoja Vytautas.

Ornitologas neslepia, jog į šią darbo vietą pretendavo keli žmonės, tačiau daugelis turėjo įvairiausių įsipareigojimų, o Vytautas tuo metu nesijautė prie nieko „pririštas“. Tad vos tik gavęs pasiūlymą išvykti į Ventę, iškart sutiko.

Ventės rage Vytautas su savo išrinktąja Sigita gyvena jau daugiau nei dvejus metus, o per šį laiką spėjo pakilti į aukštesnes pareigas. Vos atvykęs dirbti į Ventės rago ornitologinę stotį, Vytautas buvo laborantas, o Sigita eilinė darbuotoja. Šiandien abu džiaugiasi naujomis pareigomis – Vytautas yra vyriausiasis ornitologas, o Sigita – vyresnioji bilietų platintoja.

Be darbo stotyje, vaikinas dalyvauja įvairiuose Lietuvos ornitologų draugijos projektuose, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su paukščiais, jų stebėjimais, buveinių išsaugojimu.

Nebuvo sunku prisitaikyti

Kol Vytautas gyveno ir studijavo Kaune, bene kiekvieną savaitgalį grįždavo į savo gimtąjį miestelį. Čia gyvena jo tėvai bei vaikystės draugai, su kuriais teko ir smėlio dėžėje pasikapstyti. Na, o persikėlus į Ventės ragą tokios kelionės tapo gerokai retesnės, visgi atstumas nemenkas. 

„Ko gero, šių apsilankymų Šėtoje labiausiai ir pasiilgstu. Na, bet atsiradus galimybei, kad ir grįžtant į mokslo sesijas, nepraleidžiu progos aplankyti gimtojo miestelio ir čia likusių draugų“, – tvirtina Vytautas.

Vaikinas neslepia, jog nauja ir smarkiai besiskirianti aplinka nuo įprastinės jį sužavėjo, tad ir prisitaikyti nebuvo sunku. Priešingai nei jo gyvenimo draugei Sigitai. Jai čia buvo kur kas sunkiau dėl itin nedidelio gyventojų skaičiaus, jaunų žmonių trūkumo. „Būtent dėl šių priežasčių su Vytautu visada laukiame mus aplankančių giminaičių, draugų, kolegų“, – šypsosi mergina.

Vytautas iškart skuba pridurti, jog Sigitos gyvenime paukščiai neužima tokios svarbios vietos, kaip jo, ir paantrina, jog be paukščių ir nuostabios gamtos, Ventės ragas išties yra gana atoki gyvenvietė.

Ventės ragas – paukščių stebėtojų rojus

Ventės ragas lietuviams ir turistams iš užsienio labiausiai žinomas dėl jame įkurtos praskrendančių paukščių žiedavimo stoties. Čia rudeninės migracijos metu, anot ornitologo, praskrenda tūkstančiai sparnuočių.
Žmonėms, besidomintiems paukščiais, ši vieta – tikrai verta dėmesio. O Vytautui labiausiai patinka tai, jog niekada nežinai, ką naujo čia gali išvysti. „Kiekvieną dieną, ypatingai migracijos metu, čia gali pamatyti retą ar net naują Lietuvai paukščio rūšį“, – tikina jaunasis paukštininkas.

Sigitą labiausiai žavi Ventės rago kraštovaizdis – aplinkui esantis vanduo, marios, o už jų – Kuršių nerija, Nidos švyturys, kuris šviečia net iki Ventės. „Čia kiekvieną dieną oras vis kitoks, todėl ir kraštovaizdis visada skirtingas ir savotiškai gražus“, – teigia Sigita.

Tenka rizikuoti gyvybe

Per daugiau nei dvejus darbo metus Ventės rage Vytautui jau teko rizikuoti gyvybe ir sveikata gelbėjant į įvairiausius Lietuvoje ir visame pasaulyje vertinamus ir saugomus paukščius.
Kartą jaunajam specialistui teko bristi į klampynę ir vaduoti į Raudonąją knygą įtrauktus paukščių jauniklius. Šie buvo įklimpę dumble, matyt, ieškojo įprasto kasdienio maisto – ant dugno įstrigusių žuvų. Laimei, paukščių gelbėjimo operacija baigėsi sėkmingai.

Deja, tai ne vienintelis atvejis, kai jaunajam specialistui teko rizikuoti gyvybe. Vytautas sako, jog darbe rizikos visuomet yra. „Tai po medžius karstausi, tai po pelkes nardau. Teko ir prišalusius paukščius nuo ledo krapštyti“, – neslepia paukštininkas.

Nors rizikos galima įžvelgti vos ne kiekviename žingsnyje, Vytautas visur stengiasi elgtis saugiai, pavyzdžiui, virvėmis prisirišti lipant ant ledo – svarbu, kad saugu būtų.

Susižiedavo pats

Jau daugiau nei dešimtmetį paukščius žieduojantis ornitologas Vytautas Eigirdas šią vasarą ir pats susižiedavo su savo išrinktąja Sigita, o rugpjūčio 22-ąją su artimiausiais draugais ir giminaičiais jiedu atšoko vestuves.
Nenuostabu, jog šviežiai susikūrusi šeima savo didžiąją gyvenimo šventę surengė netoli Ventės rago įsikūrusioje sodyboje, o gražiausias akimirkas įamžino šalia ornitologijos stotį puošiančių milžiniškų paukščių gaudyklų.

Paukščiai ornitologo nesibaido

Jaunasis ornitologas Vytautas Eigirdas maloniai priima Ventės ragą aplankiusius turistus, jiems parodo paukščių gaudykles, išdėstytas dviejų kilometrų plote.

Kiekviena gaudyklė vis kitokia – įvairumas padeda pagauti kuo daugiau skirtingų rūšių paukščių. Kiekvienoje gaudyklėje yra įrengta kameros, iš kurių Vytautas ir jo kolegos išima paukščius ir pritaikę tinkamo dydžio žiedelį juos pažymi (sužieduoja). Tuomet kiekvienas sugautas paukštelis būna išsamiai aprašomas – nustatomas jo amžius, rūšis, lytis. Klausantis ir stebint Vytautą, kaip jis atlieka šį darbą, daugeliui tai gali pasirodyti išties sudėtingas procesas, tačiau patirties turintis ornitologas tai padaro vos per kelias minutes.

Niekas nepaneigs, jog Vytautas dirba tikrai mylimą darbą ir paukščiais žavisi kasdien, tačiau tą patį galima pasakyti apie ir paukščius – šie Vytauto tikrai nesibaido. Ornitologas su kiekvienu paukšteliu elgiasi ypač atsargiai – nustebtumėte pamatę, kaip ilgai paukšteliai tupinėja ant Vytauto rankų.

Į pagalbą pasitelkdamas paukštelį, Vytautas neretai ir turistus prajuokina. Jei diena nevėjuota, jaunasis specialistas paguldo sparnuotį delne ant nugaros, o šis ir guli... Tuomet ornitologas siūlo turistams įpūsti paukštukui gyvybės. Šie švelniai papučia oro ir paukštis pakyla į padanges ir nuskrenda savais keliais.

Nors Vytautas savo ateitį su žmona mato tik šiame pusiasalyje prie Kuršių marių, tačiau tvirtina, jog širdyje visada laikys save šėtiškiu…