„Mūsų kaimo muziejininkas – tikrai geras žmogus“

J. Breiteris, „Šilokarčemos“ korespondentui pasidomėjus, kaip kilo mintis rinkti senus buities daiktus, iš kur toks noras būti savotišku kolekcininku, sakė, kad jau nuo jaunų dienų pradėjęs rinkti degtukų dėžučių etiketes, monetas, pašto ženklus, kaip ir daugelis paauglių.

„Tai rinkdavau, tai ne – būdavo kelerių metų pertrauka, paskui vėl rinkdavau, ir vėl – ne“, - pasakojo šnekumu nepasižymintis vyriškis. – Tai, ką čia matote, pradėjau rinkti jau gal daugiau nei prieš dvidešimt metų“.

Kiek čia gali būti mėsmalių? „Neskaičiavau, gal dvidešimt“, - sakė Juozas. Šių eilučių autorius suskaičiavo, kad jų yra net dvidešimt aštuonios.

Besikalbant paaiškėjo, kad šis kaimo muziejininkas turi ir pagalbininką, kuris jam vis parūpina vienokių ar kitokių sendaikčių. Tai – Tauragėje gyvenantis ir vienoje baldų įmonėje dirbantis jo sūnus Gražvydas.

J. Breiteris sovietiniais laikais Kentrių kolūkyje atlikdavo įvairius statybos darbus – buvo ir dailide, ir betonuotoju, ir montuotoju. Į Kentrius atsikraustė iš Plungės rajono prieš atkuriant Lietuvos nepriklausomybę. Tuomet Kentrių kolūkiui vadovavo dabartinis vienas stambiausių Pagėgių krašto ūkininkų Romualdas Mančas.

Juozo žmona Regina – anglų kalbos mokytoja Piktupėnų pagrindinėje mokykloje, anksčiau Plungėje dirbo bibliotekininke. Be sūnaus ši šeima dar užaugino ir dukrą Giną, dabar metams išvažiavusią į Kanadą.

„Ji, kaip ir visi jaunuoliai, nori pamatyti pasaulį, - pasakojo tėtis. – Jau metus išgyveno Kanadoje, turėjo ten gerą darbą, kadangi yra baigusi teisės mokslus. Šiuo metu ruošiasi trims mėnesiams vykti į kitą vietą Kanadoje“.

Kentrių kaimo seniūnaitis ir bendruomenės pirmininkas R. Mančas apie J. Breiterį sako tik gerus žodžius. „Tai darbštus, tvarkingas žmogus, visada ateina į bendruomenės talkas – dirba tiesiog kaip sau, šeimininkiškai, kaip savo namuose. Pastebėjote, kad jo namuose kiekvienas daiktas savo vietoje padėtas, tai ir kai ateina dirbti bendruomenei, visada stengiasi viską atlikti sąžiningai, tvarkingai. Džiaugiamės juo – kad tik būtų daugiau tokių žmonių. Tas mūsų kaimo muziejininkas – tikrai geras žmogus“, - pasakojo R. Mančas.