Šilutės turgus pakvipo pirmosiomis braškėmis

Nešasi vasarą į namus

Praėjusį šeštadienį pasirodė pirmosios braškės Šilutės turguje, dar daugiau jų buvo trečiadienį. „Nešuosi namo vasarą“, - juokavo braškių įsigijusi Vida. Virginija Bočkienė, stabtelėjusi prie braškių, džiaugėsi jų kvapu ir teigė, kad taip tik tikros lietuviškos braškės gali kvepėti. Ji jų nepirko, mat jos viena gera draugė jas augina ir didelę dėžutę atvežė lauktuvių. „Ką padarysi, brangu, bet norisi. Pirmosios uogos, gal labai savęs nenusiskriausiu“, - sakė pirkėja Algima.  Pensininkė Zinaida Daudienė niekada neperka lenkiškų braškių, nes įsitikinusi, kad juose daug chemikalų. „Lietuviškos uogos kvepia. Tegul jos ir brangesnės, bet lietuviškos. Palaikau savo šalies ūkininkus. Jie stengiasi, daug dirba. Mūsų yra mūsų. Stengiuosi ir aš pirkti lietuvišką produkciją“, - kalbėjo pašnekovė.

Trečiadienį turguje netrūko prekybininkų, kurie siūlė įsigyti lenkiškų braškių. Jų kilogramo kaina – 1,80 euro. Lietuviškų kainos buvo įvairios – nuo 1,50 iki 3 eurų.

Žemaičių Naumiesčio seniūnijos Palendrių kaime braškes auginanti Irena Predkuvienė sakė, kad šias uogas augindavo ir jos močiutė, o pas ją atėję anūkai visada mėgo pabraškiauti. „Esu braškių mėgėja. Šiemet uogas labai kapoja varnos. Teko viską uždengti agroplėvele. Daug iššalo. Pirmametės liko gyvos, o antrametės neišgyveno. Daug vargo būna, kai jos pradeda leisti ūglius. Reikia juos nuskainioti“, - teigė naumiestiškė. Ji pirmąsias braškes pardavė po keturis eurus už kilogramą. Trečiadienį už kilogramą norėjo gauti po tris eurus. Pasak moters, pirkėjai ateina, paklausia kainos. Jei ji tinka jiems – perka, jei ne – tiesiog nueina. „Nenaudoju jokių trąšų. Per mažas tas mano plotas. Jas auginu ir tiek. Pasižaidimui. Prekiausiu tik keletą savaičių“, - atviravo I.  Predkuvienė . Jai nuskinti braškes padeda dukra Ieva.

Darbuojasi tik šeimos nariai

Jau dešimt metų braškes auginti padeda savo sūnui Pagėgių savivaldybės Lumpėnų kaimo gyventoja Nijolė Padimanskienė. Ji neslepia, kad tai yra sudėtingas darbas – rankomis ravi, trąšų ir chemikalų nenaudoja. Trisdešimties arų plote darbuojasi tik šeimos nariai. Pašnekovė sakė, kad Šilutės turguje prekyba geresnė nei Pagėgiuose. Už pirmųjų uogų kilogramą ji gavo po šešis eurus. Trečiadienį kaina buvo mažesnė – nuo 1,50 iki 2,50 euro. „Ateina pirkėjas. Dažnas ir pasideri. Nuleidžiu. Tam ir yra turgus“, - dėstė lumpėniškė.

Tauragiškė Danutė Šiaudvytienė sakė braškes skinanti kasdien ir dėl to, kad pirkėjai jas valgytų tik šviežias.

Šiųmečio derliaus uogas siūlė įsigyti ir rusniškė Laima Ciparienė. Gautos pajamos jai - papildomas uždarbis. „Atėję pirkėjai vis klausia, kodėl mano uogos kvepia. Sakau, jog reikia didesnę krūvą turėti. Braškės šiemet smulkios, nes braškynas jau gana senas. Žmonės nori pigių uogų. Kol buvo litai, esu už kilogramą gavusi ir po dvidešimt litų“, - teigė salos gyventoja.

Visus darbus dirba drauge

Visus ūkio darbus drauge dirba naumiestiškiai Rūta ir Romas Barakauskai. Net užaugintą derlių pardavinėja drauge. „Jau penkerius metus auginame braškes. Viską darome savo rankomis. Sodelį turime už Žemaičių Naumiesčio. Pernai buvo įsisukę vagys. Padarė nemažai nuostolių. Nieko nepadarysi“, - kalbėjo optimizmo nestokojanti pora. Jie taip pat nenaudoja jokių chemikalų, trąšų. Jas padaro patys. Gamina jie specialią trąšą braškėms iš mėšlo, vandens ir dilgėlių. Laisto upelio vandeniu. „Braškių auginimu sugundėme ir sūnus. Juos užvedėme ant kelio. Jie prekiauja drabužiais Dituvoje. Tai, kai ten važiuoja, vežasi ir braškių. Jas išperka kiti prekybininkai. Mes irgi turime nuolatinių klientų. Ateina ir perka uogų neragavę. „Pikta, kai atėję pirkėjai žiūri į braškes ir sako, kad jos lenkiškos. Atrodo dirbi, o taip sako. Lenkiškos būna vieno dydžio, formos, šviesesnės, o mūsų juk skirtingos, tamsesnės. Geresni turgūs būna šeštadieniais. Dabar prastas pirkimas. Kai žmonės gauna atlyginimus, įvairias išmokas ir trečiadieniais būna geri turgūs“, - savo pastebėjimais dalijosi sutuoktiniai.  R. Barakauskienė neslepė -  tenka nemažai laiko gyventi su nugaros skausmais, mat jie paūmėja, kai braškes reikia ravėti ir skinti. Džiaugiasi naumiestiškiai, kad darbus atlikti padeda jų vaikai. Jie šeštadienį turguje braškių kilogramą pardavė po keturis eurus, o trečiadienį - po tris.

Braškėmis aprūpina šeimą, draugus ir pažįstamus

Lenkiškų ir lietuviškų braškių siūlė įsigyti šilutiškis Andrius. Jis jų pats neaugina, o tik perparduoda. Pasak jauno vyro, žmonėms labai svarbi uogos išvaizda ir nori jų įsigyti kuo pigiau. Daugiau derasi vyresnės kartos atstovai. Kainą nuleidžia tiems, kas jų perka didesnį kiekį. „Yra labai skanių desertinių braškių. Jos tiesiog tirpsta burnoje, tačiau jų kaina didesnė, kilogramas kainuoja 5-6 eurus. Bet ne visi jas įperka“, - dėstė verslininkas.

Braškes pradėjo auginti ir Žemaičių Naumiesčio seniūnijos Juodžių kaimo gyventoja Vilija Kostrubė. Uogomis aprūpina šeimą, draugus ir pažįstamus. „Braškių lysves sukasti padėjo tėtis, o jas pasodinti – mama“, - džiaugėsi jauna moteris. Jai skinti braškes padeda dukrelės – septynmetė Gabrielė ir penkiametė Vitalija. „Mūsų šeima mėgsta tas uogas. Pirmiausia apsirūpiname patys – išsiverdame uogienių, kompotų, susišaldome trintų uogų, o paskui jų pasiūlome ir kitiems“, - tikino pašnekovė. Ji planuoja ateityje įsiveisti didesnius plotus braškynų ir jas pardavinėti turguje. Tai būtų papildomos šeimos pajamos.

Kad žmonės įsitikintų braškių skanumu, daugelis uogomis prekiavusių, kvietė pirkėjus jų paragauti.