Ugniagesiai gelbėtojai įsigijo automobilį, kuriame telpa net 10 tonų vandens

Šilutės PGT viršininkas Rimantas Mačijauskas „Šilokarčemos“ korespondentui pasidžiaugė, kad talpi mašina buvo gauta iš Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos. Nors ji jau aštuonerių metų amžiaus, bet rida nedidelė – tik 26 tūkst. kilometrų. „Tai beveik kaip naujas automobilis, - sakė R. Mačijauskas. – Neseniai naudotą gaisrinės  automobilį ZIL-131 iš tos pačios valdybos gavo ir Šilutės rajono savivaldybė, kuri jį perdavė Saugų ugniagesių komandai. Dabar Šilutės PGT turi tris gaisrinės automobilius – 2,5 tonos vandens talpos švedišką „Skania“, senesnę nei 30 metų, 3 t talpos „Renault Midlands“ ir neseniai gautąjį „Renault Kerax“, kuris gali atsivežti 10 t vandens“.

R. Mačijauskas, pasidomėjus, kiek dabar, gavus naująją autocisterną, reikės papildomai priimti į darbą ugniagesių, sakė, kad du jauni vyrai birželio pradžioje jau grįžo baigę mokslus ir pradėjo dirbti Šilutės PGT. Tai – Osvaldas Girskis ir Dainius Skarbalius. Šiuo metu tarnyboje betrūksta tik dviejų ugniagesių. Yra keturios pamainos, dviejose pamainose dirba po devynis, kitose dviejose – po aštuonis ugniagesius gelbėtojus. Iš viso dirba 34 ugniagesiai. Mokslai, kad galėtų pradėti dirbti PGT, Vilniuje trunka devynis mėnesius, o norintieji dirbti Savivaldybės ugniagesių komandoje mokosi tik vieną mėnesį.

„Dabar naujasis gaisrinės automobilis jau visiškai sukomplektuotas ir kiekviena pamaina mokosi juo dirbti, - pasakojo PGT viršininkas. – Tokie mokymai praėjusią savaitę vyko prie Šyšos upės, šalia buvusios spirito gamyklos. Kai bus gautas pranešimas apie gaisrą gyvenamajame name, pirma išvyks viena iš senųjų mašinų, o iš paskos važiuos naujoji, dešimttonė. Dažniausiai būna sunkus privažiavimas prie vandens telkinių, o reikalingas didelis kiekis vandens, kad būtų galima „pažaboti“ gaisrą“.

R. Mačijauskas paaiškino, kad dirbant vienu švirkštu sunaudojama apie 50 litrų vandens per sekundę, tad 3 tonos vandens ant ugnies išpilama per septynias minutes. 10 tonų vandens užteks apie pusvalandį. Per tą laiką gali suspėti atvažiuoti ugniagesių pajėgos iš kitur. Kitos gaisrinės mašinos gali vis privežti ir pripilti vandens į tą didelę mašiną.

„Jeigu dega gyvenamasis namas ar ūkinis pastatas ir gaisras jau yra įsisiautėjęs, reikia daug vandens – todėl ir davė mums šią mašiną, kad iš Klaipėdos nereikėtų jos siųsti. Visą laiką prašydavome klaipėdiškių pagalbos, kai kas nors degdavo, o aplink nebūdavo vandens, prie kurio reikėdavo važiuoti du-tris kilometrus. O kol ji atvažiuodavo iš Klaipėdos penkiasdešimt ar daugiau kilometrų, tai įsivaizduokite, kiek laiko užtrukdavo. O dabar ją turėsime pas save“, - kalbėjo R. Mačijauskas.

Dar jis sakė, kad tokios didelės mašinos iki šiol negalėjo gauti todėl, kad 1911 metais pastatytas gaisrinės pastatas buvo skirtas į jį įvažiuoti tik su arkliais. Vėliau garažo durys buvo paplatintos, galėjo vidun įvažiuoti ir gaisrinės mašinos. Naujasis gaisrinės automobilis sveria 25 tonas, todėl neatlaikytų garažo grindys – jos sulūžtų. Patalpos aukštis yra 2 m 80 cm, o naujoji gaisrinės mašina – 3 m 50 cm aukščio.

R. Mačijauskas pasidžiaugė, kad jau šiemet naujoji gaisrinės mašina galės įvažiuoti į naujuosius garažus, mat netrukus bus baigti statybų darbai.

...O juk buvo laikai, kai 1911 metais ten pastatė gaisrinės pastatą. Išsamesnių prieškario duomenų apie turėtą techniką bei komandą neišliko. Karo metais ugniagesiai turėjo vieną rankinį siurblį ir keturis arklius. 1948-aisiais buvo gautas gaisrinės automobilis, tuo metu liaudyje „polutarka“ vadintos, bei siurblys su varikliu. 1950 metais įsigytos dvi  moto pompos ir t. t.