Šilutės ligoninės vadovą Darių Steponkų užgriuvo kaltinimai dėl žmonos verslo

„Šilutėje tai vieša paslaptis, jog iš ligoninės pacientai nukreipiami būtent į šį optikos centrą, kuriame oftalmologe dirba jo žmona“, – rašo skaitytoja.

Ligoninės oftalmologė pacientus siunčia pas vyr. gydytojo žmoną?

D.Steponkus pagal išsilavinimą yra gydytojas traumatologas, Šilutės ligoninėje dirba jau per 20 metų. Gydymo įstaigai jis vadovauja nuo 2005 metų gruodžio.

Dar 1997 m. balandį D.Steponkus įsteigė individualią įmonę, kuriai šiandien vadovauja žmona – gydytoja oftalmologė Renata Steponkienė.

Optikos salone teikiamos akių gydytojo paslaugos, kurios pacientui gavus šeimos gydytojo siuntimą gali būti kompensuojamos iš ligonių kasų arba, jei pacientai kreipiasi privačiai, apmokamos iš asmeninių lėšų.

„Labai nesudėtinga paanalizuoti keletą scenarijų, kurie parodo galimus nusižengimus“, – sakoma skaitytojos laiške.

Šilutės ligoninėje jau keletą dešimtmečių dirba vienintelė gydytoja oftalmologė Janina Laimutė Markauskienė.

„Šilutės ligoninės tinklalapyje radau straipsnį, kuriame J.L.Markauskienė užsimena, kad ilgus metus ji visame rajone tebuvo vienintelė okulistė, o dabar džiaugiasi turinti kolegę R.Steponkienę, kurios privačiame kabinete yra moderni diagnostinė aparatūra: „Todėl galiu bet kurį pacientą pasiųsti pasikonsultuoti“. Ar šiame, iš medikės lūpų išėjusiame ir ligoninės tinklalapyje užfiksuotame komentare, netyčia nebuvo atskleista D.Steponkaus viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimo galimybė?“ – svarsto skaitytoja.

Anot jos, ligoninė jau kurį laiką ieškojo oftalmologo, tačiau pacientai vis dar neturi pasirinkimo į kurį mediką kreiptis, nes dirba viena oftalmologė.

Klaipėdos teritorinių ligonių kasų duomenimis, D.Steponkaus individuali įmonė iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už suteiktas konsultacines paslaugas pernai gavo apie 119 tūkst. litų. Tuo metu Šilutės ligoninė už kiek daugiau kaip 2 200 oftalmologo konsultacijų pernai savo kasą papildė vos kiek daugiau nei 82 tūkst. litų.

Kreipėsi į etikos komisiją

Laišką redakcijai atsiuntusi skaitytoja nusprendė kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją.

Komisijos atstovas Tomas Čaplinskas teigė kol kas rašto dar negavęs.

„Išklausius šią situaciją sunku vertinti. Gal Šilutėje tiesiog nėra kitų įstaigų, kur dirba šios srities gydytojai. Čia daug visokių „bet“, – sakė T.Čaplinskas. Komisija nagrinėja visus gautus raštus, tad, jei kreipimąsi gaus, įvertins jo pagrįstumą.

Moteris prašo įvertinti ir tai, ar D.Steponkus nenusižengė įstatymui, nepateikdamas viešųjų ir privačių interesų deklaracijos. Įstatymas numato, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti savo viešuosius ir privačiuosius interesus. Deklaracijos skelbiamos komisijos svetainėje, tačiau D.Steponkaus deklaracijos tarp jų rasti nepavyko.

Anot T.Čaplinsko, nuo kitų metų kovo deklaracijas privalės teikti visi medikai.

Tokius nusižengimus sunku įrodyti

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius Alfridas Bumblys teigė, jog įstaiga nėra gavusi nusiskundimų dėl panašaus pobūdžio nusižengimų Šilutėje.

„Reaguojame į visus skundus, tikriname faktus. Žinoma, kalbant šia tema, esu girdėjęs ir ne kartą kalbų, jog koks nors gydytojas, kuris pats turi privatų kabinetą, ligoniui sako: „Na, ateik pas mane po pietų, į mano kabinetą“. Tačiau kalbas patikrinti labai sunku. Jei asmuo kreiptųsi raštu ir parašytų, kad jis asmeniškai patyrė tokią situaciją, tokius atvejus nagrinėtume“, – sakė A.Bumblys.

D.Steponkus: jokio interesų konflikto

Šilutės ligoninės vadovas D.Steponkus portalui 15min.lt teigė manąs, jog kažkas jį įskundė dėl situacijos įstaigoje – ligoninė priversta veržtis diržus, mat metus baigs turėdama apie milijono litų nuostolį.

„Daug kam nepatinka taupymo programa. Jokio interesų konflikto nematau. Kai vedi žmogų – nežiūri į jo specialybę ir negali prognozuoti, ką jis veiks po 20 metų. Negaliu išsiskirti dėl to, kad žmona dirba tokį darbą“, – sakė D.Steponkus.

Anot vyriausiojo gydytojo, Šilutėje yra ir daugiau privačių kabinetų, be to, netoliese yra Klaipėdos sveikatos priežiūros centrai, tad žmonės gali pasirinkti, kur kreiptis.

„Ligoninėje turime tokią pat įrangą. Gydytojai J.L.Markauskienei neturiu jokių priekaištų, ji garbaus amžiaus, tačiau rajone didžioji dalis tokių gydytojų, o tai, kad medikai derina ir pacientų klausimus, tariasi, bendrauja – natūralu, nes gyvena viename mieste“, – teigė D.Steponkus.

Nuostolingi metai

Pasak vyriausiojo gydytojo, šie metai ligoninei pacientų atžvilgiu buvo derlingi, tačiau finansiniu požiūriu nuostolingi. Per 9 šių metų mėnesius įstaiga patyrė 800 tūkst. litų nuostolį.

„Sudėtinga apmokėjimo sistema. Galime palyginti su tokia situacija: parduotuvėje duonos kepaliukas kainuoja 5 litai, prie kasos matai, jog teturi 3,5 Lt, o kasininkė sako: „Duok ir tiek“, – situaciją komentavo D.Steponkus, – Nors krizė praėjo, apmokėjimo sistema tebėra ydinga, tokia pat kaip 2008-2009 metais. Visada galima kaltinti, jog per mažai taupome, neracionaliai lėšos naudojamos, tačiau viskas pabrango – maistas, medikamentai. Pernai neigiamas rezultatas buvo didesnis – vis mažinam, siaurinam, trumpinam. Čia kaip medis – mažiau laistyk ir vieną dieną jis tiesiog nuvys, o galiausiai jį nupjaus.“