Dviračiais į ryškią turizmo žvaigždę – rizikuojant gyvybe, tarp zujančių automobilių

Straipsnyje džiaugiamasi, kad Rusnė vejasi tokias lietuvių pamėgtas atostogų kryptis, kaip Nida, Palanga ar Druskininkai. Tai rodo „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa. Beveik kas dešimtas (8 proc.) apklausos dalyvis nurodė, kad rinktųsi poilsį didžiausioje Lietuvos saloje. Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė neslepia, kad didžiausia Lietuvos sala per kelerius metus turi ambicijų tapti viena iš trijų populiariausių atostogų vietų Lietuvoje.

Šiuo metu Palanga, Neringa ir Druskininkai įsitvirtinę kaip trys geidžiamiausios atostogų kryptys Lietuvoje, rodo apklausa.

Jos duomenimis, atostogas Palangoje dažniausiai renkasi jaunimas iki 30 metų, tokių respondentų, mėgstančių laukinę gamtą, buvo trečdalis (32 proc.). Neringoje mielai atostogautų 23 proc. apklausos dalyvių – aukštesnes pajamas gaunančių 30-49 metų amžiaus gyventojų. Druskininkai – moterų ir vyresnių nei 50 metų amžiaus respondentų pamėgta atostogų kryptis, kurią poilsiui rinktųsi 16 proc. respondentų.

Paprašyti išskirti Rusnės privalumus, pusė respondentų (49 proc.) nurodo, jog į šią salą vilioja išskirtinė gamta – Nemuno delta, Krokų lanka, užliejamos pievos, pelkės ir kiti jaukūs kampeliai.

Daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) apklaustųjų teikia pirmenybę vandens turizmui Rusnėje. Penktadalis respondentų pasirodė esantys žvejai – į salą jie traukia ypatingo laimikio. Tiek pat apklaustųjų domisi Rusnės istoriniu paveldu ir unikalia saloje išlikusia vokiška architektūra.

„Iki šiol nemaža dalis Rusnės poilsiautojų – nuolatiniai mūsų salos svečiai. O iš pirmą kartą čia atvykusių neretai girdime, kad atostogas saloje jie pasirinko, ieškodami naujų įdomių atradimų Lietuvos pamaryje“, – sakė D. Drobnienė.

Tai, kad lietuviai vis dažniau dairosi naujų atostogų krypčių pajūrio regione, rodo ir apklausa. 15 proc. apklaustųjų Rusnę įvardijo kaip patrauklią atostogų alternatyvą svarbiausiems Lietuvos pajūrio kurortams – Nidai, Palangai bei kitiems pajūrio miesteliams.

 „Keletą pastarųjų metų jaučiame sparčiai augantį naujų turistų susidomėjimą. Po ilgo laiko saloje turime ir pirmą naują nekilnojamojo turto objektą, skirtą atostogoms arba hobiui – „Rusnės loftus“, – 15min.lt teigė D. Drobnienė.

Pasak Rusnės seniūnės, į salą dažnai atvyksta didmiesčių gyventojai, išsiilgę kokybiško laisvalaikio gamtoje.

„Šilokarčema“ pasidomėjo, kaip D. Drobnienė įsivaizduoja tą kokybišką laisvalaikį gamtoje. „Kokybiškas laisvalaikis – tai yra jūsų kokybiškas laisvalaikis. Kai jūs laiką gamtoje praleidžiate tyloje kartu su paukščiais, be didelio automobilių triukšmo kaip didmiesčiuose. Tai ramybė gamtos apsuptyje – jei ryte aš išeinu prie upės ir vienu metu man iš trijų kampų čiulba lakštingalos, man tai yra daug ir yra kokybiška. Tai – grynas oras ir laukinė gamta“.

O ką dar reikėtų padaryti, kad Rusnės sala taptų viena iš trijų populiariausių atostogautojų vietų Lietuvoje? Panašu, kad šiuo metu ši sala vos ne vos patenka į populiariausiųjų dešimtuką...

„Reikia estakadą Šilutės-Rusnės kelyje pastatyti, Rusnėje pabaigti kultūros namų statybos darbus“, - paaiškino seniūnė.

Rusnės gyventojai „Šilokarčemai“ skundėsi, kad pylimas Pakalnės link yra nenušienaujamas, apžėlęs žole, jog dviratininkams sunku važiuoti tuo pėsčiųjų ir dviratininkų taku.

D. Drobnienė teigė, kad šį pylimą turi prižiūrėti „Šilutės polderių“ bendrovė. Pasak seniūnės, su jos vadovais buvo kalbėta ir jie žino, kad pylimą privalo nušienauti.

„Šilutės polderiai“ vieną kartą per sezoną jį visada nušienauja, - pasakojo salos šeimininkė. – Tai yra Pakalnės upės dešinioji pusė nuo vieno tilto per Pakalnę iki kito – apie šešis kilometrus. Apie keturis kilometrus jau daug metų tikrai šienauja žmonės, gyvenantys prie pylimo. O atkarpas, kur prie pylimo nėra sodybų, visada nušienauja „Šilutės polderiai“. Tik gaila, kad vieną kartą per vasarą“.

„Šilutės polderių“ direktorius Arūnas Jagminas „Šilokarčemai“ teigė: „Jeigu tiems dalykams nėra skiriama lėšų, tai kaip mes nušienausime. Džiaugiamės, kad galime suremontuoti pylimus, kurie yra pralaužti arba kelia grėsmę. Yra sudaromi darbų grafikai, apie tai reikėtų kalbėtis Savivaldybės Kaimo reikalų skyriuje. Jeigu kur nors yra kokia problema, tikrai sutvarkysime, bet kad aš negirdėjau tokių dalykų... Mes pylimus tikrai, kur tik įmanoma privažiuoti, nušienaujame. Šią vasarą žolės dar nenupjovėme, tai padarysime, kai atsilaisvins technika, bet, kaip sakiau, tam nėra lėšų. Pirmiausia turime dirbti ten, kur skiriamos Europos Sąjungos lėšos. Kitiems darbams nėra pinigų, nėra nėra...“.

Ir dar. Kalbant apie kokybišką laisvalaikį gamtoje, reikėtų nepamiršti ir to, kaip į tą kokybišką laisvalaikį Rusnės saloje galima patekti. Vasaros metu dešimtys, o gal ir šimtai vokiečių turistų iš Šilutės dviračiais važiuoja Rusnės link siauru plentu, kuriame zuja daugybė automobilių, taip rizikuodami savo sveikata ir gyvybe. Nėra šalia to kelio jokio dviratininkų tako. Aišku, jo įrengimas – ne Rusnės seniūnijos problema. Tuo turėtų pasirūpinti Šilutės rajono savivaldybės vadovai...

Kažkodėl niekaip neįmanoma pamiršti ir vis norisi pakartoti buvusio mero Arvydo Jako sugalvotą skambią frazę: „Šilutė – ryški žvaigždė Europos turizmo žemėlapyje!“. Panašu, kad ėmė ir užgeso ta „ryški“ žvaigždė... Dabar galėtume nebent tik aiškintis, ar dėl to užgeso, kad A. Jakas neteko mero posto, ar kad dabartinė Savivaldybės valdžia neieško pinigų dviratininkų takui nutiesti, galbūt manydama, jog patys turtingieji vokiečiai galėtų tai pasidaryti.