Kavai, saldainiams, šakočiams... - 33 000 eurų

Suma – nei didelė, nei maža

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis patikslino, kad 33 tūkst. eurų suma skirta trims metams, o ne vieneriems. „Sutartis sudaroma metams, bet su galimybe du kartus pratęsti po dvylika mėnesių, kaip numatyta Viešųjų pirkimų įstatyme“, - teigė meras. Anot jo, reprezentacinės reikmės skirtos ne Savivaldybės darbuotojams. „Vizitams, svečiams, partneriams. Pavyzdžiui, atvažiuoja partneriai latviai. Dėl projekto suderinimo atvyko dešimt ar dvylika žmonių. Mes jiems apmokame nakvynę. Nuvažiuojame mes – jie daro tą patį. Sakykime, reikia nuvažiuoti per šventes pagerbti bendruomenę. Nuveži šakotį ar dar kažką. Visos lėšos iš tos pačios eilutės. Įvairūs lankstinukai... Viskas perkama iš reprezentacinių lėšų. Yra sudarytas sąrašas, ką galima pirkti. Tai ne vien tik saldumynų pirkimas“, - tvirtino Savivaldybės vadovas.

Matematika nesudėtinga – jei per trejus metus bus išleista 33 tūkst. eurų, mėnesiui vidutiniškai bus skirta apie 900 eurų. Tai per mėnesį gaunamos trijų žmonių pajamos, jei šie uždirba tik minimumą. O kiek pensininkų pensijų? Gal to geriau neskaičiuoti, nes pensijų tikrai nepakanka, kad jie gyventų oriai.

Pasak Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Sigito Šepučio, 33 tūkst. eurų suma – nei didelė, nei maža. „2013 metų sutartyje buvęs administracijos direktorius Raimundas Ambrozaitis padarė pirkimą už 114 tūkst. litų. Įvertinus, kiek kainos pasikeitė per trejus metus, įvedus eurą,  tai garantuoju - tų prekių du kartus mažiau už tą sumą nupirksime. Buvusios litais kainos priartėjo prie euro kainų“, - kalbėjo S. Šeputis. Anot jo, dabar rinkiminės kampanijos laikas, todėl jos dalyviai ant kito mato ir šapą, o ant savęs nemato nė dramblio.

Pabandėme išsiaiškinti, ar iš tiesų taip yra? Dabartinis Savivaldybės tarybos narys R. Ambrozaitis, buvęs administracijos direktorius, pirmiausia išrėžė, jog Savivaldybė yra išėjusi iš taupymo režimo, o prie viso to prisideda ir reprezentacinės lėšos.

„Kai buvau administracijos direktoriumi, mes tikrai tiek neišleisdavome. Man atrodo, užtekdavo kelių šimtų litų“ – teigė R. Ambrozaitis.

Netrukus priminėme apie tai, kad jis 2013-aisiais pats pasirašė sutartį ir padarė pirkimą, skirtą reprezentacinėms lėšoms, už 114 tūkst. litų. „Sutartis yra sutartis, o užsakymai ir vartojimas yra visai kas kita. Jei planuoja išleisti visas numatytas reprezentacines lėšas, Savivaldybė tikrai išėjusi iš taupymo režimo. Aišku, lyginant dabartinę Savivaldybės situaciją ir tada, kai aš buvau direktoriumi, tai nesulyginama situacija. Aš buvau žymiai blogesnėje. Kreipėsi organizacijos, per teismus ir visokiais kitais būdais siekdamos susigrąžinti savo pinigus – dešimt milijonų. Buvo ypatingai sunki situacija. Gal dėl to tuo metu niekas ir nenorėjo direktoriauti. Paliko mus mažumai“, - baigė pokalbį R. Ambrozaitis.

Su opozicija nesikalbama, nesitariama

Nuomonės – išlaidauja rajono valdžia ar ne, - domėjomės ir kitų Savivaldybės opozicijos atstovų. „Kalbant apie finansinę Savivaldybės padėtį ir priimamus sprendimus, turiu priminti, kad šie metai Lietuvoje skelbiami fiskalinės drausmės metais. Kaip tik dabar mūsų mokyklose baigiasi mokslo metai ir mokyklų vadovai, prieš išleisdami mokytojus į vasaros atostogas, nustato jiems kitų mokslo metų darbo krūvius. Akcentuojamas taupymas - jungiamos kūno kultūros pamokos berniukams ir mergaitėms, mažinamos klasių vadovų valandos ir t. t. Visa tai daroma dėl tos minėtos fiskalinės drausmės - reikia taupyti, bet mokytojų algos vėl mažės“, - pradėjo pokalbį Savivaldybės tarybos opozicijos pirmininkas Algirdas Gečas.

Anot jo, taupymą tikrai jaučia ir kitos savivaldos sritys. „Tai akivaizdu, bet ar viskas gerai apgalvota ir subalansuota? Noriu priminti jau įvykusią Šilutės rajono mokyklų reorganizaciją: kai kurioms mokykloms trūko nedaug lėšų, bet jos Savivaldybės valdančiosios daugumos sprendimu buvo išdraskytos, nemažai mokytojų neteko darbo arba žymiai sumažėjo jų darbo krūviai ir tuo pat metu Savivaldybė pirko išmaniuosius telefonus už gana solidžią sumą. Reikėjo tik parodyti socialinį jautrumą, išmintį ir finansiškai padėti toms mokykloms. Bet to nebuvo padaryta“, - dėstė pašnekovas.

Jis įsitikinęs, kad reprezentacinės lėšos reikalingos, bet suma tam turėtų būti skirta mažesnė. Jam kyla daug klausimų - ar viskas pasverta, atsakingai paskaičiuota ir sutarta? „Aš, kaip opozicijos pirmininkas, visada pabrėžiau, kad esame už konstruktyvų bendravimą, su mumis turi būti irgi kalbama ir tariamasi. Bet šito nebuvo ir nėra. Simboliška, kad apie tai kalbame prieš birželio 17-ąją,  kai ant Šlažų tilto bus pagerbtas Lietuvos prezidentas dr. K. Grinius, kuris garsėjo atsakingu požiūriu į valstybės lėšas ir jų panaudojimą“, - baigė pokalbį A. Gečas.

Šilutės rajono savivaldybės tarybos opozicijos atstovė Sandra Tamašauskienė įsitikinusi - geriausiai Savivaldybę reprezentuoja laimingi gyventojai. Pasak jos, nuo pat darbo Savivaldybės taryboje ji  laikosi nuostatos ir nuolat pabrėžia, kad turime gyventi pagal kišenę - taupiai, nes yra didžiulė biudžeto skola, investicijos į rajoną nepritraukiamos, bedarbystė, dėl mokyklų reorganizacijos daug mokytojų netenka darbo, daugėja socialinės rizikos šeimų, gyventojai ir toliau emigruoja, ieškodami ne tik darbo, bet ir pagarbos. Bet Savivaldybės administravimo aparatas nemažėja, ir reprezentacinės išlaidos - taip pat“, - dalijosi pastebėjimu pašnekovė.

Moka iš savo kišenės

Taigi, reprezentacinės išlaidos – tai atstovavimo Šilutės rajono savivaldybei šalies viduje ir užsienyje išlaidos. Pavyzdžiui, reprezentacinėms išlaidoms priskiriama užsienio valstybių asmenų, delegacijų, svečių ir juos lydinčių asmenų priėmimo išlaidos transportui, nakvynei, maitinimui, vertėjams, gidams, gėlėms, suvenyrams, atminimo dovanoms, kitoms prekėms ir paslaugoms. Priskiriamos ir išlaidos atminimo dovanoms, suvenyrams, gėlėms, sveikinimo raštams, atvirukams, nuotraukoms, įstaigos, įstaigos darbuotojų arba valstybei nusipelniusių asmenų jubiliejų, valstybės, miesto tarptautinių organizacijų, kitų apdovanojimų skyrimo įstaigos darbuotojams, miesto įstaigų, organizacijų, įmonių vadovams ir darbuotojams, įstatymų nustatytų atmintinų dienų ir miesto švenčių, profesijų dienų progomis.

Kas priskiriama reprezentacinėms išlaidoms, būtų galima vardinti dar ilgai. Pasirodo, rajono seniūnijos tokios išlaidų eilutės biudžete neturi. Kavą, arbatą ir skanumynus perka iš savo kišenės. Net iš savo sunkiai uždirbamų pinigų į seniūniją užsukusius svečius patys vaišina. Kintų seniūnas Antanas Kližentis džiaugiasi, kai ateina vasara ir žydi gėlės, nes tuomet jubiliatams nereikia pirkti gėlių. Puokštes seniūnas padaro iš savo darželyje žydinčių žiedų, nes kitu atveju net gėlėms tektų krapštyti pinigus iš savo piniginės. Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis sako, kad iš specialių lėšų perka tik lankstinukus ir suvenyrus svečiams.

Pasidomėjome, kaip yra Šilutės seniūnijoje, juk ji arčiausiai rajono valdžios, gal jai ir reprezentacinėms išlaidoms skiriama pinigų? Deja, ir seniūnijos šeimininkas Raimondas Steponkus tuo pasigirti negalėjo. Jis tvirtino, kad tokioms išlaidoms nė vienas rajono seniūnas negauna lėšų. „Organizavau dviračių varžybas. Išlaidas padengėme iš rėmėjų lėšų. Jei jų nebūtų, tektų mokėti pačiam iš asmeninių lėšų“, - tvirtino R. Steponkus.