Taigi, tyrėjai atliko kelis tyrimus, kuriuose dalyvavo 4000 žmonių, turėjusių atsakyti į paprastą klausimą – ko jie norėtų turėti daugiau: pinigų ar laiko? Daugiausia apklausiamųjų buvo praktiški – net 65 proc. rinkosi „daugiau pinigų“. Tačiau įdomiausia tai, kad tie, kurie pasirinko laiką, buvo daug laimingesni.
Dar daugiau, šis santykis išliko toks pats, kai tyrėjai kontroliavo apklausiamųjų laiką ir pinigus.
Ir tai nėra susiję su tuo, kad žmonės, kurie turi daugiau pinigų, yra laimingesni ir turi daugiau laisvės pasakyti, kad nori daugiau laiko. Situacija yra kur kas gilesnė ir subtilesnė.
„Svarbu tai, kaip kiekvienas žmogus vertina savo resursus. Tarp visų resursų, kuriuos žmonės turi, laimė yra susijusi su tuo resursu, kurio jie nori“, – tikina autoriai.
Ir yra svarbu pabrėžti, jog yra skirtumų tarp žmonių, kurie renkasi laiką, ir tų, kurie renkasi pinigus. Tyrėjai atkreipė dėmesį, jog tie, kurie renkasi laiką, dažniausiai yra:
- vyresni, ir amžius greičiausiai turi įtakos tam, kadangi sendami patiriame daugiau pasitenkinimo iš laiko, o ne pinigų;
- tėvai, kurie sako, kad vaikai gali pakeisti vertės laiko-pinigų klausimą;
- susituokusios poros;
- turtingesni (tačiau kai analizė buvo kontroliuojama, koreliacija, renkantis tarp laimės ir laiko, išliko).
Apskritai, pinigų ir laiko dažnai nepakanka, todėl labai sunku konkrečiai nuspręsti, kas yra svarbiau, kas labiau rūpi. Žmonės dažnai abiejų dalykų nori iš karto, tikina tyrėjai iš UCLA ir Whartono mokyklos, „bet, deja, galimybė gauti viską vienu metu yra reta“.
Gyvenime tenka ieškoti kompromisų, kaip kad teigia mokslininkai:
- Ar turėtumėte mokėti už tiesioginį skrydį, kad greičiau pasiektumėte tikslą?
- Ar turėtumėte sutikti su didesnįiu darbo užmokesčiu, tačiau ilgiau dirbti biure?
- Ar turėtumėte imtis didelės finansinės naštos, kad gautumėte geresnę medicinos priežiūrą ir tuo pačiu, tikėtina, pratęstumėte gyvenimo trukmę?
Visi šie klausimai ir dar daugiau tampa komplikuoti, kai pradedame lyginti – turėtume praleisti daugiau laiko su šeima ir vaikais ar daugiau dirbti, kad juos aprūpintumėme? Greičiausia nėra nė vieno tyrimo, kuris galėtų atsakyti į šį klausimą, kadangi tai pernelyg keblu ir individualu.
Daugeliui tai nėra praktiškas pasirinkimas, veikiau – dovana turėti apskritai galimybę rinktis. Pavyzdžiui, žmonėms, kurie dirba kelis darbus tam, kad išlaikytų šeimą, greičiausiai trūksta tiek laiko, tiek pinigų. Tačiau net jeigu pinigai yra svarbesni, laiko įvertinimas gali padėti gyventi laimingiau.
O štai kad pinigai suteikia laimės, tai jau prieštaringas dalykas. 2010-aisiais metais atliktas tyrimas skelbė, kad didesnės pajamos pagerina gyvenimo kokybę, tačiau ne emocinę savijautą, tiksliau tariant, emocinė savijauta gerėja, kol pajamos pasiekia 75 tūkst. dolerių per metus, o nuo šios sumos ji nebejuda ir neprogresuoja. Visgi, 2013-aisiais kitas tyrimas paprieštaravo šiai minčiai – „jeigu yra tas taškas, kai pinigai nustoja koreliuoti su laime, tuomet mes dar turime jį pasiekti“, – teigiama Brookings Institutions.
Pastebima ir tai: kaip mes naudojame savo laiką, yra susiję su tuo, kiek mes uždirbame. O kaip vertiname ir elgiamės su laiku, tai tik mūsų kontrolės rezultatas.
Šaltinis: 15min.lt
