Svarbu suprasti, kodėl vilkai pasirinko didžiausią avių bandą

„Ūkininkė tikrai kreipėsi į mus, kai įvyko nelaimė jos ūkyje, - rašoma A. Laurinavičiaus laiške redakcijai. - Po pokalbio telefonu sutarėme, kad ji atsiųs dabar naudojamo elektrinio aptvaro nuotraukas, kad mes žinotume, kokia apsaugos priemonė nepasiteisino, ir galėtume pasiūlyti, kaip patikimiau saugotis nuo vilkų. Deja, nuotraukų negavome ir mūsų bendravimas nutrūko. Tiesa, dabar nuotrauką jau turime – ji pateikta prie straipsnio, nors, reikia pripažinti, aptvaras tik tolumoje ir sunkiai įžiūrimas“.

A. Laurinavičiaus teigimu, šis straipsnis dar kartą patvirtino, kad vilkas yra žmogui nepatogi rūšis, nes jo natūralus elgesys kertasi su mūsų ūkiniais interesais. Sunkiai paneigiama tiesa ir tai, kad vilkai nepamainomai svarbūs gamtai. Taigi, belieka tik ieškoti būdų kaip suderinti ūkininkavimą su šalia gyvenančiais vilkais. Todėl „Baltijos vilkas“ ir sukūrė svetainę SaugiAvis.lt, kad būtų galima kartu surinkti bei aprašyti tai, kas veiksminga, o kas ne, saugant gyvulius nuo vilkų.

„Kol Lietuvoje tik kuriame apsaugos nuo vilkų tradiciją ir kaupiame žinias, galime pasinaudoti kitų šalių indėliu. Štai vokiečiai, į kurių šalį sugrįžo vilkai, atliko solidų tyrimą apibendrindami kitų šalių patirtį. Ši turtinga šalis nusprendė, kad jiems neapsimoka išradinėti dviračio, o geriau panaudoti tai, kas veikia kitur, ypač kai yra tikrai pakankamai veiksmingų priemonių“, - teigė „Baltijos vilko“ tarybos pirmininkas.

Vokiečių tyrimas parodė, kad elektrinio aptvaro ir aviganio šuns derinys yra laikomas pačiu veiksmingiausiu apsaugos būdu. Tiesa, ūkiai skirtingi, tad taikomų apsaugos priemonių rinkinys turi būti parenkamas pagal konkrečias aplinkybes. O štai sąrašėlis tyrime nustatytų patikimiausių priemonių:

„Sugrįžkime į Lietuvą. Prieš dvejus metus mes irgi nutarėme išbandyti, ar veikia apsaugos priemonės, ir padėjome įrengti elektrinį aptvarą Vištyčio apylinkėse. Tai vienas iš tų rajonų, kur vilkų žalos atvejų itin daug. Įrengtas aptvaras pasiteisino - tame ūkyje vilkų žala nepasikartojo, nors prieš tai ūkininkė nuo vilkų nukentėjo net du kartus“, - prisiminė A. Laurinavičius.

Manoma, kad įvykus žalai svarbu kaupti patirtį, kodėl turimos priemonės nesuveikė ir ką galima padaryti geriau. A. Laurinavičius teigė esąs dėkingas ūkininkei L. Aleknavičienei, kad ji kreipėsi į „Baltijos vilką“. Tik gaila, kad bendravimas nutrūko. Iš straipsnio nuotraukos sunku pasakyti, ar taikomas tinkamas elektrinis aptvaras, nors įtarimų kyla ir dėl aukščio, ir dėl juostelių skaičiaus.

Pateiktoje nuotraukoje aiškiai matosi, kad ūkininkės aptvaras įrengtas palei pat medžius, o tai reiškia, kad vilkas gali drąsiai pasislėpdamas bėgioti aplink tvorą ir ieškoti silpniausių aptvaro vietų. Siūlytume aptvaro juostų skaičių padidinti iki 5, išlaikyti 1,20 m aukštį, šiek tiek atitraukti ganyklą nuo medžių. Esant tokiam avių skaičiui jau galima galvoti apie aviganių šunų įsigijimą, kurie gyventų su banda. Visa tai galima daryti palaipsniui vis stiprinant apsaugą.

Pasak A. Laurinavičiaus, jau daug metų spauda mirga nuo gana vienpusiškų straipsnių, kokie vilkai kalti, kad pjauna ūkininkų gyvulius. Vilkai yra medžiojami, didelės žalos atveju net vasarą, tačiau tai nepadeda ir nepadės. Ypač kai išmokų skatinamų avių ūkių daugėja po 20 proc. per metus. Todėl ūkininkai yra kviečiami ne kaltinti vieni kitus, o ieškoti ir kitų sprendimų. Sužinokime kitų šalių patirtį ir daugiau dėmesio skirkime diskutuodami, ar ūkininkai tikrai taiko teisingas priemones. Ypač rajonuose, kur žala kartojasi kasmet. O ir savivaldybės turi visas priemones ne tik kompensuoti žalą, bet ir remti apsaugos priemonių įsigijimą.

Gamta yra visų interesas, todėl reikia padėti ūkininkams. „Baltijos vilkas“ kviečia visus, kuriems svarbi vilkų žalos problema, padėti iniciatyvai „Saugi avis“ surinkti patikimą informaciją apie apsaugos priemones. Yra svarbi ir teigiama, ir neigiama patirtis.