E. Grinčinaitienės byla visiems teismams tapo pavyzdžiu, kaip reikia vertinti vadovo atsakomybę

Pagaliau padėtas paskutinis taškas asociacijos „Lamatos žemė“ buvusios pirmininkės Editos Grinčinaitienės byloje – apie tai „Šilokarčemai“ pranešė Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Š. m. gegužės 4 dienos nutartimi Lietuvos aukščiausiasis teismas atsisakė priimti E. Grinčinaitienės kasacinį skundą ir paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo iš jos priteistą 26 821,44 eurų (92 609,07 litų) sumą, 697,36 eurų bylinėjimosi išlaidų bei 5 proc. metinių palūkanų (nuo 26 821,44 eurų).

Audito išvados buvo neigiamos

„Šilokarčemoje“ jau ne kartą rašėme, kaip 2012 metų pradžioje Žemės ūkio ministerija atliko asociacijos „Lamatos žemė“ auditą. Tų pačių metų kovo 14-ąją buvo paskelbtos neigiamos audito išvados, susijusios su Europos Sąjungos paramos lėšų administravimu. Dėl to E. Grinčinaitienė visuotinio susirinkimo metu buvo atšaukta iš asociacijos „Lamatos žemė“ pirmininkės pareigų ir atleista iš strategijos projekto vadovo pareigų.

E. Grinčinaitienė nesutiko su atleidimu iš darbo ir 2011 m. lapkričio 16-osios ieškiniu kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą. 2013 m. vasario 27 dieną asociacija „Lamatos žemė“ pateikė teismui priešieškinį dėl žalos, nustatytos audito metu, atlyginimo.

Ir taip beveik ketverius metus trukęs teismo procesas baigėsi.

Kasacinis skundas atmestas

2016 m. sausio 28-ąją Klaipėdos apygardos teismas priteisė iš E. Grinčinaitienės žalos atlyginimą asociacijai „Lamatos žemė“. Žalą E. Grinčinaitienė padarė administruodama ES lėšas, skirtas 2007-2013 metų laikotarpio vietos plėtros strategijos „Gyvenimo ir darbo kokybės gerinimas Šilutės rajono savivaldybės kaimo vietovėse“ įgyvendinimui. Paskelbta Klaipėdos apygardos teismo nutartis priteisti iš E. Grinčinaitienės 26 821,44 eurų (92 609,07 litų) sumą nuo 2013-02-27 bei 5 proc. metinių palūkanų nuo 26 821,44 eurų sumos iki visiško sprendimo įvykdymo ir 697,36 eurų bylinėjimosi išlaidų asociacijai „Lamatos žemė“.

E. Grinčinaitienė š. m. balandžio 29-ąją šį sprendimą apskundė Lietuvos aukščiausiajam teismui, kuris gegužės 4-ąją atsisakė priimti iš jos kasacinį skundą. Teisėjų kolegijos nutartyje išaiškinta, kad E. Grinčinaitienės kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną Civilinio proceso kodekso 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą, todėl pateiktą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį ir 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, buvo atsisakyta priimti.

Ši Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Meras: „E. Grinčinaitienė  atsisakė taikos sutarties ir pralaimėjo“

Šilutės rajono savivaldybės meras V. Laurinaitis „Šilokarčemai“ pasakojo, kad „Lamatos žemė“ du kartus siūlė E. Grinčinaitienei pasirašyti taikos sutartį. Pirmasis toks pasiūlymas buvo vos tik prasidėjus teisminiam procesui Šilutės rajono apylinkės teisme.

„Esame visi vietiniai, šilutiškiai, viena bendruomenė, tad kam čia bylinėtis, - sakė pašnekovas. – Mes (tuo metu V. Laurinaitis jau buvo „Lamatos žemės“ pirmininku, - aut. pastaba) pasiūlėme E. Grinčinaitienei išmokėti 18 tūkstančių su dar keliais šimtais litų į rankas kaip išeitinę išmoką. Kad nesibylinėtume, tiesiog pasiūlėme šešių mėnesių atlyginimą, nes tiek daugiausia leidžia Darbo kodeksas. Ji atsisakė šitos kompensacijos, paprašė 25 tūkstančių litų į rankas. Tada mes taip ir nesusitarėme. Antrą kartą siūliau taikos sutartį 2015 metų pavasarį, kadangi norėjome užbaigti bylinėjimąsi, nes tai nemažai kainuoja. E. Grinčinaitienė vėl atsisakė sudaryti taikos sutartį, todėl mes apskundėme Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kurioje suma buvo padalinta maždaug per pusę – mes privalėjome mokėti E. Grinčinaitienei apie 70 tūkstančių litų, o ji mums turėjo sumokėti... Tai kodėl čia vieni kitiems mokėsime – darome taikos sutartį ir niekas niekam nemokame. Bet E. Grinčinaitienė atsisakė taikos sutarties, nes tikriausiai įžvelgė lyg tai sau geresnes sąlygas. Tada mes apskundėme Aukščiausiajam teismui, ir ji apskundė Aukščiausiajam teismui. Mūsų skundą ir ieškinį šis teismas patenkino, E. Grinčinaitienės – atmetė. Ir gavosi taip, kad tą sumą E. Grinčinaitienė dabar turės mokėti „Lamatos žemei“. Ji dar kartą apskundė Aukščiausiajam teismui, bet šis atsisakė priimti iš jos kasacinį skundą“.

Advokatė: „Tokių bylų Lietuvoje dar nėra buvę“

Advokatė Julija Viktorija Flis, atstovavusi asociaciją „Lamatos žemė“, sutiko duoti „Šilokarčemai“ komentarą dėl šios bylos.

„Tokių bylų Lietuvoje dar nėra buvę, mes ją pavadinome kaip precedentu, - teigė advokatė. – Iš tikrųjų, tai problemiška byla, kurioje buvo sprendžiama daug probleminių, teisinių klausimų. Tai tikrai išskirtinė byla, ne tik dėl to, kad aplankė du kartus Lietuvos aukščiausiąjį teismą, bet ir kitais požiūriais“.

Advokatė J. V. Flis atstovavo asociaciją, įkurtą Savivaldybės, Lietuvoje tuo metu užėmusią antrą vietą pagal įsisavinamos Europos Sąjungos paramos dydį, dėl asociacijos pirmininko atleidimo iš darbo bei žalos atlyginimo. Pasidomėjome, kaip advokatė vertina tokį E. Grinčinaitienės siekį žūtbūt laimėti bylą.

„Ne du kartus, o daug kartų siūlėme jai taikos sutartį, nes matėme tam tikrą teisinę problematiką – nebuvo Aukščiausiojo teismo praktikos, - pasakojo J. V. Flis. – Nebuvo aišku, kaip Darbo kodekso nuostatas išaiškintų Aukščiausiasis teismas, nes pastarasis kodeksas gana šabloniškai tai reglamentuoja. Aš, kaip advokatė, žmogaus nelabai galiu vertinti, bet manau, kad šiuo atveju E. Grinčinaitienė iš tikrųjų turėjo galimybę išspręsti situaciją taikiai, o šiuo metu iš jos, kaip iš fizinio asmens, yra priteista didelė pinigų suma“.

Pasak advokatės, teisininkams yra labai svarbi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis. Ji priimta po Aukščiausiojo teismo sprendimo, kuriame labai aiškiai nurodyta, kokia yra bet kokio juridinio asmens vadovo atsakomybė.

„Problema tokia, kad vadovo, kuris vadovauja asociacijai ar įmonei, yra privatus ar viešas juridinis, atsakomybė labai skiriasi nuo darbuotojo atsakomybės, - kalbėjo advokatė. - Dažniausiai paprastam darbuotojui yra taikoma materialinė atsakomybė, kuri pagal Darbo kodeksą yra ribota, išskyrus atvejus, kai nustatomi tyčiniai veiksmai arba yra visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Juridinio asmens vadovui, kaip šiuo atveju E. Grinčinaitienei, taikomas visai kitas reglamentavimas ir kitos taisyklės. Vienuose santykiuose taikomas Darbo kodeksas, nes jis irgi yra darbuotojas, o kitais atvejais - Civilinio kodekso nuostatos, kurios reglamentuoja atsakomybę. Šitoje byloje buvo labai įdomu, kaip Aukščiausiasis teismas išaiškins, kokius E. Grinčinaitienė padarė pažeidimus kaip darbuotoja, o kokius – kaip asociacijos vadovė. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma pažeidimų buvo padaryti kaip vadovės, nebuvo taikoma ribota materialinė atsakomybė pagal Darbo kodeksą, o taikoma civilinė atsakomybė visa apimtimi, ir priteista iš jos didelė pinigų suma – 26 821,44 eurai“.

Dar advokatė J. V. Flis sakė, kad pastaroji Aukščiausiojo teismo nutartis ir išaiškinimai yra pristatomi teisininkų, tiek advokatūros, tiek teisėjų, seminaruose kaip tam tikri precedentai, išaiškinant, kaip turėtų būti taikoma drausminė atsakomybė, kai juridinio asmens vadovas ko nors neatlieka arba atlieka netinkamai. Juk vadovas pats sau netaikys drausminės atsakomybės, todėl iškyla, kaip buvo šiuo atveju, terminų klausimas – nuo kada skaičiuoti tą terminą, kada galima skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. O moraline prasme yra svarbus aspektas, kiek žmogus jaučia teisingai, sąžiningai atlikęs darbą, ir kiek yra pagrįstas jo reikalavimas byloje. Buvo atlikti keli auditai, o E. Grinčinaitienė susipažinusi su surašytais pažeidimais.

Advokatės nuomone, E. Grinčinaitienės atvejis buvo jos pačios, kaip žmogaus, savęs vertinimo problema.