„Moki-veži“ apgaudinėja pirkėjus

Pataria būti atsargesniais

Jis parduotuvėje, esančioje Pramonės gatvėje, nusipirko žoliapjovę. Už ją sumokėjo 320 eurų. Grįžęs su pirkiniu į namus, įdėmiai perskaitė naudojimo instrukciją ir viską atliko taip, kaip buvo parašyta. Netrukus išskubėjo pjauti žolės. Užtruko apie 40 minučių.

„Kitą dieną norėjau tiesiog pabaigti pjauti žolę aplink namą. Įsijungiau žoliapjovę ir staiga išgirdau stiprų garsą. Variklis užgeso. Bandžiau užvesti dar kartą, tačiau to padaryti nepavyko. Todėl išskubėjau į „Moki-veži“, nes turėjau garantinį aptarnavimą. Iš čia mano pirkinį išsiuntė į Vilnių, kur tikrino, kas kaltas, kad jis sugedo. Po kiek laiko sulaukiau skambučio. Informavo, jog dėl to, kad sugedo variklis, esu kaltas pats, mat neva neįpyliau reikalingo kiekio tepalo – reikėjo 600 g, o rado 400 g. Nesu mažas vaikas, puikiai žinau, kiek reikia jo įpilti. Juk yra net matuokliai. Įpyliau tikrai tiek, kiek reikėjo. Juk tai ne pirma žoliapjovė mano gyvenime, kad nemokėčiau elgtis“, - dėstė E. Baltrimas.

Jam paskambinęs asmuo pasiūlė, jog meistrai gali žoliapjovę sutvarkyti, jei tik jis nori. Už tai jam būtų tekę sumokėti 200 eurų. Šilutiškis pasiūlymo nepriėmė ir prašė pirkinį pakeisti arba gražinti pinigus už nekokybišką prekę. Tačiau, anot pirkėjo, prekybos centro vadovas Julius Dryža jo net nesiklausė, neva ne jo tai problema. Todėl atsisakė pirkinį pakeisti. Pinigus gražinti atsisakė. „Liepė kreiptis į vartotojų teisių tarnybą. Domėjausi galimybe ten kreiptis. Tačiau prašymo nagrinėjimas užtruktų apie tris mėnesius, o su kuo man tuo metu pjauti žolę? Naujai žoliapjovei nusipirkti pinigų neturiu. Bandysiu remontuoti ją pats. Nebenoriu gadinti sau nervų. Visiems apsiperkantiems „Moki-veži“ patariu būti atsargesniais. Ten pirkėjas nėra teisus. Aš tikrai žinau, kaip elgtis su žoliapjove, bet, anot jų, nemoku net reikalingo tepalo kiekio įpilti“, - teigė pašnekovas.

Vadovaujasi išvadomis

„Moki-Veži“ Šilutės prekybos centro vadovas J. Dryža ir žiniasklaidai teigė, kad jis ne pats nusprendė negražinti pinigų, nekeisti prekės. Šį sprendimą priėmė vadovaudamasis meistrų padarytomis išvadomis. „Aš esu ne meistras. Remiuosi serviso išvadomis. Pirkėjas yra teisus, bet, šiuo atveju aš negaliu tvirtinti, jog jis naudojosi instrukcijomis, kurias privalo pasiskaityti prieš naudodamasis. Kiek tepalo jis įpylė, irgi negaliu tvirtinti. Remiuosi išvadomis. Nežinau, kiek jis to tepalo įpylė“, - kalbėjo vadovas.

Situaciją pakomentavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartotojų konsultavimo, asmenų aptarnavimo ir komunikacijos skyriaus vedėja Giedrė Nenartavičiūtė. Ji priminė, kad Civilinio kodekso 6.228(6) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš sudarydamas vartojimo sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją, o to paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog pareiga įrodyti, kad informacija pagal šį straipsnį yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui. Pagal šio straipsnio 5 dalį, verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius.  Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą: reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą) arba nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu.

Turi kreiptis į pardavėją

Pirkėjas gali  reikalauti iš pardavėjo ir atitinkamai sumažinti kainą arba net vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. Tačiau pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis. Visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Nuostoliais laikomos ir prekės trūkumų pašalinimo išlaidos, jeigu, pardavėjui per protingą terminą jų nepašalinus, trūkumus pašalino pirkėjas ar jo pasitelkti tretieji asmenys.

Vartotojas visais atvejais į pardavėją dėl atsiradusių prekės trūkumų gali kreiptis per dvejų metų laikotarpį (garantija pagal įstatymą). „Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, jeigu vartotojas nesutinka su pardavėjo išvada, pirmiausia jis turėtų raštu kreiptis į pardavėją, nurodydamas, kad su patikrinimo išvada nesutinka, ir išdėstyti savo pasirinktą reikalavimą“, - patarė vedėja.

Jei per 14 kalendorinių dienų nuo raštiško kreipimosi į pardavėją vartotojui nebus pateiktas atsakymas, arba pardavėjo atsakymas vartotojo netenkins, jis turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kur kilęs ginčas bus nagrinėjamas Vartotojų teisių apsaugos įstatyme įtvirtinta vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų sprendimo alternatyvia ginčų nagrinėjimo tvarka.