Bedarbystės sunkumai ir kaip juos išgyventi?
Ne retam iš mūsų gali pasirodyti, jog bedarbystė yra lengvas ar net ,,patogus“ gyvenimo etapas. Įsivaizduojame, jog nedirbant žmogus gali ,,iš širdies“ pailsėti, užsiimti savo mėgstama veikla ir būti laisvas. Nebereikia kiekvieną rytą anksti sunkiai keltis, visą dieną prabūti darbe, susidurti su rimtais iššūkiais ir bėdomis. Tačiau viskas yra ne taip paprasta.
Dažniausiai bedarbystė yra labai sunkus išgyvenimas. Dažnai bedarbis žmogus jaučiasi niekam tikęs, nereikalingas, nenaudingas, atsiranda nepasitikėjimo savimi jausmas ir beviltiškumas. Moksliniais tyrimais nustatyta, jog didesnes psichikos sveikatos problemas turi bedarbiai žmonės nei tie, kurie dirba ir dirbdami, patiria didelį stresą.
Bedarbystė yra sunkus išgyvenimas ne tik dėl atsiradusios sunkesnės finansinės padėties, bet ir dėl to, jog, kaip minėjau, bedarbiai žmonės jaučiasi nereikalingi ar nieko verti. Kuo ilgiau trunka bevaisės darbo paieškos, tuo labiau didėja žmogaus nepasitikėjimas savimi. Žmogus pradeda savyje ieškoti bėdų, galvodamas – ,,Ar aš niekam tikęs, jog taip ilgai nerandu darbo? Ar aš esu nieko vertas?“. Kai užplūsta tokios mintys, prisiminkite, jog tūkstančiai žmonių jaučia tą patį ką ir jūs. Tūkstančiai žmonių šiuo metu, šią akimirką, yra be darbo. Ir čia kalbu tik apie Lietuvą, ką jau kalbėti apie padėtį pasaulyje ar Europoje: Ispanijoje bedarbystė siekia apie 25 proc., Graikijoje apie 27 proc., o Bosnijoje ir Hercegovinoje nedarbo lygis, skirtingais skaičiavimais, gali siekti nuo 25 iki net 45 proc.
Turbūt visi sutiksite, kad neturint darbo, stipriai vargina pinigų stoka. Bet gal gyvenimo džiaugsmas slypi ne vien materialiuose dalykuose? Neneigiu pinigų svarbos, bet ne jie gyvenime suteikia didžiausią laimę ir pilnatvę. Juk žinote tą pasakymą – ,,Visi geriausi dalykai pasaulyje yra nemokami“. Ir jei šiuo metu neturite darbo (žinau, kaip tai sunku ištverti), jaučiate pinigų stygių, bet vis dar turite save, draugus, artimuosius ir savo gyvenimą. Žinokite, jog šis sunkus jūsų bedarbystės gyvenimo etapas, yra laikinas, jis tikrai praeis ir tai tik laiko klausimas. Net patys didžiausi gyvenimo sunkumai anksčiau ar vėliau praeina.
Kalbant apie darbo paieškas ir mūsų visuomenėje vyraujančias nuostatas, esu pastebėjusi, jog žmonės labai dažnai nesirenka valytojos, statybininko, santechniko darbo, galvodami, kad mažiau kvalifikuotas darbas suteikia mažiau garbės. Tikrai ne, – kiekvienas darbas yra garbingas. Mūsų garbė ir savivertė priklauso tik nuo mūsų pačių veiksmų ir įsitikinimų. Mes galvojame: ,,Ką pasakys mano draugai, kai sužinos, jog įsidarbinau pagalbiniu darbininku? Ką pasakys giminės, kai sužinos, jog turėdamas universitetinį išsilavinimą, ieškau santechniko darbo?“. O tiesa ta, jog ne retai sąžiningai, uoliai ir atsakingai dirbantis pagalbinis darbininkas, uždirba tiek pat kaip aukštąjį išsilavinimą turintis jaunuolis. Ką jau kalbėti apie santechnikus ar statybininkus, dažnai jų atlyginimai stipriai lenkia diplomuotų specialistų atlyginimus. Jokiu būdu neneigiu išsilavinimo, priešingai išsilavinimą ir profesinį tobulėjimą visada tik skatinu. Bet visu tuo noriu pasakyti, jog neverta gėdintis dirbti įvairių darbų. Mūsų garbė priklauso ne nuo to, kokį darbą dirbame, o nuo to kaip jį dirbame ir apskritai – kokie žmonės mes esame. Ir jei kas jums sakytų kitaip – netikėkite. Kitus žemina ir įžeidinėja tie žmonės, kurie turi vidinių problemų ir žemą savivertę.
Palaikančios mintys, išgyvenantiems bedarbystę:
1. Bedarbystė ir darbo paieškos kelia nemažą stresą. Kad susitvarkyti su šiuo stresu ir jis nepereitų į psichikos sveikatos sutrikimus, svarbu rasti būdų kovoti su juo. Stresą mažina: relaksacinė muzika; kvėpavimo pratimai; savitaiga; laiko leidimas gryname ore (tam tinka ir trumpi pasivaikščiojimai parke ar įvairūs darbai sode); sportas ar kita aktyvi veikla; buvimas su draugais ar artimaisiais; užsiėmimas kita, jūsų mėgstama veikla. Svarbu žinoti ir tai, jog kiekvienam iš mūsų padeda skirtingi streso mažinimo būdai, dėl to svarbu atrasti, kas stresą mažina būtent jums. Kai jaučiatės negerai, užplūsta neigiamos mintys, paklauskite savęs: ,,Kokia veikla šiuo metu man labiausiai padėtų jaustis geriau? Ką labiausiai šiuo metu, šią akimirką, aš norėčiau veikti?“. Žinoma, jokiu būdu nereikėtų imtis savęs žalojančių priemonių – tai yra svaigiųjų medžiagų.
2. Svarbu nenuleisti rankų ir atkakliai ieškoti darbo, žinant, jog būtinai pasiseks. Ne visada, kad rastum darbą, užtena išsiųsti 10 gyvenimo aprašymų per mėnesį. Ne vienas nemažai šiuo metu pasiekęs žmogus teigė, jog norint susirasti norimą darbą, reikia išsiųsti net po 50 gyvenimo aprašymų per mėnesį ir nusiteikti tam, jog darbo paieškos įprastai gali trukti apie metus laiko.
3. Išgyventi bedarbystę bei tuo pačiu jaustis svarbiu ir kažkam labai reikalingu, padeda savanorystė. Savanorystė yra puikus laiko praleidimo būdas. Tu būni tarp bendraminčių, draugiškai ir geranoriškai nusiteikusių žmonių. Ir svarbiausia, padedi tam, kuriam tavo pagalba yra ypatingai svarbi ir reikalinga. Savanoriauti gali kiekvienas, nepriklausomai nuo to ar tau aštuoniolika ar šešiasdešimt penkeri.
4. Ir prisiminkite, kad tai, jog šiuo metu neturite darbo visai nereiškia, jog esate prastesnis. Neskaudinkite ir nežeminkite savęs savo neigiamomis mintimis. Kaip vienas protingas žmogus pasakė: ,,Jei tu pats nori ,,pjauti“ savo ranką, vadinasi, tai yra tavo pasirinkimas“. Mūsų pasirinkimas – kaip galvosime apie save. O sielodamiesi ir ,,grauždami“ save tik nugrimsime į liūdesį ar net depresiją.
Tad kad ir kaip jums šiuo metu būtų sunku, žinokite, kad tai anksčiau ar vėliau susitvarkys. Stenkitės nesileisti į niūrias mintis ir būtinai tikėkite savo gražia ateitimi!