Joninių šventė: „Tradicijų pynė pagal Vydūną“

Pagėgių krašto tautodailininkai iš anksto buvo pasiskirstę būsimus darbus, aptarę jų eigą, nusipiešę maketus, nes kiekviena Saulė turėjo būti skirtinga, o jų - devynios ar daugiau.

Protėviai per Jonines pagerbdavo Saulę, nes šilumos ir šviesos dėka visi esame gyvi. Per Jonines Saulė nemiega, ji džiaugiasi, šoka, ritinėjasi, rengiasi įvairiaspalviais rūbais ir neskuba užleisti Mėnuliui vietos, todėl Joninių naktis tokia šviesi... Pagėgių krašto tautodailininkai bei jiems prijaučiantieji pakvietė šokti ir dainuoti, puoštis žolynų vainikais, puošti šventą Rambyno kalną bei džiaugtis kartu su Saule Joninių šventėje.

Birželio 23-ąją, 17 val., dar Joninių dienos išvakarėse buvo rodomos šios šventės apeigos su folkloro kolektyvais iš Gargždų, Šilutės, Bikavėnų (Šilutės r.) ir Pagėgių kultūros centrų.

Iškilmingame šventės atidaryme, nuo 19 val., prie Rambyno kalno aukuro koncertavo chorai iš Pagėgių, Šiaulių ir Kretingos.

Na, o sveikinimai šventės dalyviams taip pat buvo ne kasdieniai. Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis pavadintas žmonių meru, mat jis į šias pareigas buvo išrinktas jau pirmame balsavimo ture. Todėl meras atliko kaip ir atsidėkojimo už tai misiją – uždegė aukuro ugnį, paskui Savivaldybės seniūnų lydimas pradėjo ugnies kelionę nuo aukuro iki šventinio Joninių laužo, kuris buvo užkurtas 22 valandą.

Joninių šventės dalyvius sveikino Seimo Pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis, pasidžiaugdamas, kad nepaisant šiuo metu šalyje populiarių Joninių švenčių organizavimų tik tam, kad būtų švenčiama, pagėgiškiai išsaugojo senas tradicijas, šiame krašte jau antrąjį šimtmetį skaičiuojančias. 2000-aisiais įsikūrusi Pagėgių savivaldybė išbandė įvairius Joninių švenčių variantus ir pasirinko būtent tokį, kai puoselėjamas chorinis menas ir vėlai vakare visi eina raganų takais į Martyno Jankaus muziejų.

Kitas Seimo narys Bronius Pauža, išrinktas Jurbarko rinkimų apygardoje, šiek tiek nustebo sužinojęs, kad bus švenčiama ne tradiciškai iki tol, kol kažkas suras paparčio žiedą, bet iki ryto...

Šventės vedėjai - Pagėgių kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė ir tauragiškis Eugenijus Šaltis – ragino visus būti aktyviais, surasti tą naktį tikrąją savo laimę.  

Žmonės nuoširdžiai priėmė ir stebėjo anykštėno aktoriaus bei režisieriaus Jono Buziliausko mono spektaklį pagal Pauliaus Širvio eiles „Velnioniškai vienas“. Aktorius baigė vaidinti, o žmonės vis dar buvo tokiame rimtume, kad aktoriui beliko tik pasakyti: „Jau viskas, pabaiga“. Ir tik tada prapliupo aplodismentai. Jam pasisekė išlaikyti publikos dėmesį ir susidomėjimą P. Širvio kūryba.

...Šventės dalyvių, pėsčiomis patraukusių į M. Jankaus muziejų pasišviečiant deglais, laukė staigmena – jie galėjo pailsinti savo kojas vonelėse su žolelių antpilais. Aktyvi Kriokiškių kaimo bendruomenės narė Reda Tamašauskienė su pagalbininkais pasiūlė netradicines receptūras, kaip reikia kojas pamasažuoti, nes nuovargis juk buvo didžiulis. Jiems  paruoštos 33 tokios vonelės.

R. Tamašauskienė buvo viena iš pagrindinių vaistinių žolelių iš Nemuno užliejamų pievų projekto vykdytojų, padedant žinomam šios srities specialistui, vaistininkui Virgilijui Skirkevičiui.

O kai 2 valandą nakties koncertavo Arina su grupe, visiems neužteko sėdimų vietų. Buvo paruošta 100 kėdžių, bet per mažai... Žmonės sėdėjo ir ant žolės iš anksto atsinešę įvairius patiesalus. Ir taip sulaukta patekančios Saulės.

Pasak Pagėgių kultūros centro direktoriaus pavaduotojos Danutės Bardauskienės, buvo atvykę svečių net iš Vilniaus, Klaipėdos... Jaunuoliai, studentai, statęsi palapines nakvynei, kalbėjo: „Mes tiesiog važinėjame po visą Lietuvą ir žiūrime, kas ir kaip švenčia Jonines, o šį kartą atvažiavome pas jus ir nenusivylėme“.