Naujasis Mokslo ir studijų įstatymas nustatys priėmimo kokybės kartelę stojantiesiems ir aukštosioms mokykloms

Naujas Mokslo ir studijų įstatymas numato, kad studentams ir aukštosioms mokykloms bus nustatyta priėmimo kartelė. Studijos bus finansuojamos pagal valstybės užsakymą. Valstybė galės sudaryti sutartis su aukštosiomis mokyklomis dėl studijų ir mokslo kokybės bei tarptautiškumo. Universitetams bus sudaryta galimybė siūlyti trijų metų trukmės bakalauro studijas, o į doktorantų rengimą bus kviečiamas įsitraukti verslas.

Pasak ministrės A. Pitrėnienės, būtina daryti viską, kad mūsų veržlus ir talentingas jaunimas gautų aukščiausios kokybės išsilavinimą Lietuvoje ir turėtų visas galimybes realizuoti savo gebėjimus – įgyvendinti naujas idėjas bei kurti darbo vietas sau bei kitiems.

„Esamos mokslo ir studijų sistemos būklės analizė signalizuoja kokybinės pertvarkos poreikį. Todėl per balsavimą už Mokslo ir studijų įstatymo priėmimą tikiuosi visų parlamentarų atsakingumo”, – sako ministrė A. Pitrėnienė.

Studentų skaičiui smarkiai mažėjant, aukštųjų mokyklų skaičius išlieka stabilus, studijuoti priimami vis prasčiau pasirengę stojantieji. Studijų programų taip pat daugėja, nors studentų, jose studijuojančių, vis mažėja. Tik pusė 2013 m. absolventų po metų nuo studijų baigimo eina pareigas, kurioms reikia aukštojo išsilavinimo. Nors pagal asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, dalį 30–34 m. gyventojų amžiaus grupėje Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje, pagal Europos inovacijų švieslentę atsiliekame – užimame tik 4–5 vietą nuo galo.

Kaip pabrėžia švietimo ir mokslo viceministras Rolandas Zuoza, naujasis Mokslo ir studijų įstatymas sudarys prielaidas kokybei užtikrinti. „Įstatyme numatytos nuostatos įgalins efektyviai naudoti valstybės skiriamą finansavimą ir skatinti mokslą aktyviai bendradarbiauti su verslu”, – sako viceministras R. Zuoza.

Kokybės kartelė – tiek stojantiesiems, tiek aukštosioms mokykloms

Naujas Mokslo ir studijų įstatymas numato, kad aukštosioms mokykloms bus nustatyti veiklos kriterijai ir išryškinta skirtinga universitetų ir kolegijų misija.

Įstatymas nustatys priėmimo kokybės kartelę tiek stojantiesiems, tiek aukštosioms mokykloms. Priėmus naująjį įstatymą, minimalūs priėmimo kriterijai galiotų ne tik stojantiems į valstybės finansuojamas, bet ir į mokamas studijų vietas. Tai užtikrintų studijų kokybės augimą – kartu su šimtukininkais nebegalėtų studijuoti baigę mokyklas itin prastais pažymiais kaip pasitaiko dabar, tempiantys bendrą akademinę kokybę žemyn.

Siekiant išvengti studijų programų smulkinimo, bus nustatytas mažiausias galimas studentų skaičius studijų programoje.

Griežtinami studijų kokybės užtikrinimo principai

Studijų kokybės užtikrinimą įgyvendins akreditavimo pertvarka – bus pereita nuo atskirų studijų programų prie krypčių vertinimo ir akreditavimo, kurio metu bus privalomai įvertinamas valstybės poreikis. Akredituojant studijų kryptis numatoma nustatyti minimalius rodiklius dėl būtino mokslinės veiklos lygio, reikalavimų moksliniam pedagoginiam personalui, mokslinių tyrimų ir studijų infrastruktūros, bendradarbiavimo su verslu, dėstytojų pedagoginių kompetencijų, absolventų įsidarbinamumo.

Finansavimas – pagal valstybės užsakymą bei studijų ir mokslo kokybę

Naujasis Mokslo ir studijų įstatymas racionaliau formuos valstybės užsakymą ir studijų finansavimą. Studentų priėmimas bus organizuojamas valstybės finansuojamas studijų vietas, esant poreikiui, planuojant smulkiau – ne tik pagal studijų sritis ir krypčių grupes, bet ir pagal atskiras kryptis, o menų studijose – ir pagal programas. Tai leis efektyviau paskirstyti biudžeto finansavimą valstybei reikalingų specialistų rengimui.

Naujasis Mokslo ir studijų įstatymas sudaro prielaidas, kad studijų finansavimas būtų skiriamas studijoms, atitinkančioms kokybės ir rentabilumo bei absolventų įsidarbinamumo reikalavimus, o bazinis finansavimas priklausytų nuo aukštosios mokyklos siūlomų studijų ir vykdomų mokslinių tyrimų kokybės.

Naujajame įstatyme numatyta galimybė, kad valstybė su aukštosiomis mokyklomis kas trejus metus pasirašytų sutartis, kurios skatintų universitetus ir kolegijas kelti studijų ir mokslinių tyrimų kokybę ir tarptautiškumą. Atsižvelgiant į sutarčių vykdymo rezultatus valstybinei aukštajai mokyklai galėtų būti skiriama iki 5 procentų papildomų lėšų nuo jai paskirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Atsižvelgus į kitų Europos šalių praktiką, numatoma galimybė taikyti lanksčią studijų trukmės apimtį. Universitetai galėtų vykdyti 3 metų trukmės bakalauro studijas.

Doktorantūra –  kartu su aukštųjų technologijų verslu

Naujausios pasaulinės aukštojo mokslo plėtros tendencijos siekia į doktorantūros procesą tiesiogiai įtraukti žinioms imlų verslą. Todėl Mokslo ir studijų įstatyme numatoma galimybė mokslo ir studijų institucijoms doktorantūrą vykdyti kartu su verslo subjektais. Taip bus skatinamas bendradarbiavimas, o verslas kartu su universitetais galės atlikti rinkoje pritaikomus aukštos kokybės mokslinius tyrimus.