Beveik šimto metų sulaukęs tiltas į metalo laužyną neiškeliaus!

„Juk ne vienas toks tiltas buvo atnaujintas, kodėl negalima ir su šituo taip pasielgti, - piktinosi „Šilokarčemos“ skaitytoja Janina. – Tokie tiltai yra įtraukti į paveldo sąrašą, šis nėra jame įrašytas, todėl barbarai drąsiai kelia ranką prieš šį šimtametį statinį. Tiltas atlaikė karus, juo net tankai važinėjo, o dabar sumanyta jį nugriauti kaip avarinės būklės ir pastatyti naują. Tegul lieka jis siauras, vienos eismo juostos, šalia galima dar vieną pastatyti, kaip buvo padaryta Tilžės gatvėje, Verdainėje. Senasis tiltas turi išlaikyti autentišką išorinę išvaizdą, jis yra puošmena“.

Geležinis tiltas per Veiviržą netoli Vilkyčių buvo pastatytas 1921 metais, tad netrukus jam būtų sukakę šimtas metų.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atstovas Evaldas Tamariūnas „Šilokarčemai“ teigė, kad tilto per Veiviržą rekonstrukcijos darbų sutartis šiais metais buvo pasirašyta su UAB „Lemminkainen Lietuva“. Sutarties vertė - 1,598 mln. eurų, darbų pabaiga – 2017 metų spalio 26 dieną.

„Projekte numatyta rekonstruoti esamas atramas, o perdanga ir paklotas bus įrengti nauji, - paaiškino E. Tamariūnas. - Darbai vykdomi gavus leidimus iš Klaipėdos ir Šilutės rajonų savivaldybių. Techninis projektas parengtas ir suderintas su visomis suinteresuotomis institucijomis. Projekto keitimas dabartinėje stadijoje negalimas, o ir nebūtina saugoti konstrukcijų, nes tiltas nepriklauso Nekilnojamam kultūros paveldui. Tiltas yra labai blogos būklės – visos metalinės konstrukcijos surūdijusios ir tikrai nesaugotinos. Tilto tarnavimo laikas jau pasibaigęs, todėl naudotis tokiu buvo nesaugu. Kadangi jis yra svarbiame krašto kelyje Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, turi atlaikyti dabartines apkrovas. Praėjusiame šimtmetyje projektuoti tiltai buvo skaičiuojami kitoms apkrovoms“.

Pasak LAKD atstovo, šiuolaikinės tiltų apkrovos yra daug didesnės negu buvo statant šį tiltą, nekalbant apie eismo intensyvumą. Jokia priežiūra negali padėti tokio amžiaus ir būklės tiltui, todėl jis yra neatnaujinamas. Kadangi tiltas nepriklauso Nekilnojamam kultūros paveldui, jo perdangos ir pakloto konstrukcijos keičiamos į naujas, o atramos bus rekonstruojamos.

„Žmonių norai yra emociniai, bet tiltas nėra paminklas – juo turime naudotis, todėl jis turi būti stiprus ir saugus“, - teigė E. Tamariūnas.

Dabartinio tilto per Veiviržą važiuojamosios dalies plotis yra 5,13 m, naujasis bus 7 m pločio.

„Šilokarčemos“ žiniomis, į Klaipėdos ir Šilutės rajonų savivaldybes kreipėsi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus darbuotojai, kurie paprašė pasirūpinti, kad tiltas būtų išsaugotas, nes jis turi kultūrinę ir istorinę vertę. Šio skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius, laikinai pavaduojantis vedėją, Laisvūnas Kavaliauskas „Šilokarčemos“ korespondentui telefonu pasakojo, kad to tilto būklė buvo tikrai labai liūdna, džiaugiamasi, kad jis atlaikė iki šių laikų. Jo metalinės konstrukcijos yra sudūlėjusios.

„Kai į departamentą buvo kreiptasi dėl tilto rekonstrukcijos sąlygų, mūsų kolegos jas išdavė, - teigė L. Kavaliauskas. - Kadangi jis nėra kultūros vertybė, sutarta, jog kelininkai paliks tik akmenines atramas, ant viršaus uždėdami naują antstatą. Kai su visomis institucijomis buvo suderinta ir prasidėjo darbai, visuomenininkai iš Šilutės ėmėsi iniciatyvos teigdami, kad naikinamas istorinis tiltas. Iš pradžių kreipėmės į Šilutės rajono savivaldybę dėl vertingųjų savybių nustatymo. Vietos paveldosaugininkė Reda Švelniūtė informavo, kad tilto tik vienas galas remiasi į Šilutės rajoną, o pats tiltas priklauso Klaipėdos rajonui, tai teko pakartoti raštą ir Klaipėdos rajono savivaldybei. Vertinimo taryba įvertino ir priėmė labai keistą sprendimą – nenustatė, tiltas turi ar neturi vertingųjų savybių. Dabar stabdyti tilto rekonstrukcijos darbus, kai visi derinimai jau atlikti, yra kaip ir problemiška. Mes jau turime vieną karčią patirtį su Šilutės geležinkelio stoties pėsčiųjų tilto likimu, dabar jo konstrukcijos guli ir dūlėja Klaipėdos geležinkelio stotyje. Pastaruoju metu dar kilo tokia idėja dėl tilto per Veiviržo upę – kadangi išsaugojamos atraminės dalys, antstatą būtų galima papuošti nuimtomis metalinėmis šoninėmis konstrukcijomis. Bet jau kitas klausimas – kokios būklės jos yra? Juk paties tilto konstrukcijos yra beviltiškai supuvusios, jų neįmanoma atkurti. Trečiadienį sužinojau, kad kelininkai atsisako prikabinti tas tilto konstrukcijas. Nes projektas parengtas, pinigai išleisti, darbai prasidėjo“.

P. S. Kai šis straipsnis jau buvo parengtas spaudai, mus pasiekė žinia, kad iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos trečiadienį po pietų Klaipėdos skyrius gavo pranešimą, jog inicijuota procedūra įrašyti šį tiltą į Kultūros vertybių registrą. Bus stabdomi renovacijos darbai. Tai reiškia, kad šoniniai metaliniai turėklai bus išsaugoti ir perkelti ant naujojo tilto, kad išliktų nors vizualus senoviškas vaizdas.