Patvirtintas naujas zootechninis reglamentas

„Zootechnino reglamento patvirtinimas – tai svarbus žingsnis veislininkystės procese. Juo vadovaudamiesi tobulinsime veislininkystę mūsų šalyje”, – sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Gyvulininkystės veislinius, zootechninius, genealoginius reikalavimus, gyvūnų ir jų genetinės medžiagos ar produktų kiekybinius ir kokybinius įvertinimus, prekybą Europos Sąjungoje ar jų importą į Bendriją reguliuoja pagrindiniai šios srities teisės aktai ir taisyklės, kurios yra tinkamos ir pakankamai priderintos prie techninės pažangos gyvūnų veisimo srityje. Šios srities tinkamas reglamentavimas, teisės aktų įgyvendinimas bei kontrolė taip pat svarbi, siekiant užtikrinti vartotojų, Europos Sąjungos partnerių pasitikėjimą.

Apie tai, kad reikia sujungti zootechnikos teisės aktų bazę į vieną Europos Sąjungos veislinių gyvūnų veisimo ir prekybos reglamentą, kuris atitiktų teisinius reikalavimus, pradėta kalbėti dar prieš kelerius metus. 2014 metų vasarį ES komisija valstybėms-narėms pateikė zootechninio reglamento projektą, kurį gavo valstybinės kompetentingos institucijos, savivaldos organizacijos, pripažintos gyvūnų veislininkystės asociacijos. Vėliau sekė ilgas derinimo procesas su asociacijomis ir kitomis susijusiomis institucijomis.

Visi zootechnikos veiklą reglamentuojantys teisės aktai perkelti į šį reglamentą, nuostatos supaprastintos, išdėstytos ne tik tiksliau, bet ir nuosekliau. Aptariami reikalavimai veisliniams gyvūnams ir jų genetinei medžiagai, veislininkystės organizacijų pripažinimo principai ir mechanizmai, veisimo programos, tam tikrų veisimo metodų draudimai veislininkystės programose, veislinių gyvulių ir jų genetinės medžiagos prekyba, importas ir judėjimas Europos Bendrijoje ar už jos ribų.

Viena iš pagrindinių nuostatų – privaloma kompetentinga valstybinė priežiūra. Tai valstybiniu lygmeniu dirbanti kompetentinga institucija, viena iš sudedamųjų veislininkystės sistemos dalių. EK siūlo numatyti nuostatą, kad veisimo organizacija, siekdama pripažinimo, būtų teisiškai ir finansiškai nepriklausoma nuo kompetentingos institucijos. Tačiau valstybės narės mano, kad veislininkystės organizacijoms reikalinga valstybės pagalba. Ypač tai svarbu mažoms, nykstančių, retų veislių, kurios nebeturi ekonominės vertės, veisėjų organizacijoms.

Naujajame reglamente numatoma atskirti asociacijų ir selekcinių programų tvirtinimo procedūras. Bet atskirų valstybių – narių atstovams iškėlus klausimą, ar nepatvirtinta veisimo organizacija gali tvarkyti kilmės knygą ir vykdyti selekcines programas, EK nurodė, kad veislininkystės organizacija turi būti pripažinta ir privalo turėti patvirtintas veisimo programas. Veislininkystės organizacijų darbas turi būti organizuojamas demokratiškai, vyriausybės institucijos negali primygtinai nurodyti, ką ir kaip veisti, tačiau joms paliekama teisė spręsti, ar pateikta veislininkystės programa neprieštarauja nacionalinėms programoms, bei užtikrinti, kad procesas vyktų pagal numatytas taisykles.

Senbuvės valstybės-narės akcentuoja, kad produktyvumo ir genetinio įvertinimo duomenys privalomi, produktyvumo ir genetinio įvertinimo sistema ir procesas turi būti atliekami valstybiniu lygiu, duomenys turi būti pateikiami kartu, nusprendžiant kas, kada turi būti viešinama. Reglamente numatyta, kad genetinius vertinimus vykdys arba veislininkystės organizacijos, arba kompetentingos institucijos, kas konkrečiai tai įgyvendins, spręs pačios valstybės.  

„Tai puikios žinios – Europos Sąjungai pavyko susitarti ir parengti bendrą reglamentą, kuris apims visus svarbiausius teisės aktus, susijusius su veislininkyste. Be to turint vienodas sąlygas lengviau bus bendradarbiauti su kitomis valstybėmis“, – teigia Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas Vilius Rekštys.

Įsigaliojus naujajam reglamentui bus pradėtas ir naujas procesas, tai yra Europos Komisijos paskirtų ekspertų patikrinimai šalyse narėse, siekiant užtikrinti visapusišką reglamento įgyvendinimą ir taikymą.