Ūkininkė Vida Jakaitė - optimistė iš prigimties

V. Jakaitė užaugo vienkiemyje netoli Kintų, prie pat Kuršių marių. Kai jai buvo 12 metų, tėvai persikraustė į Pagėgių kraštą – taip pat į vienkiemį. Ištekėjo irgi už vienkiemyje užaugusio vyriškio. Apsigyveno Tauragėje, bet jauną šeimą traukė kaimas, todėl kiekvieną savaitgalį skubėdavo pas tėvus. Prisigalvodavo visokios veiklos, ir bulves augino, ir braškes - šiltnamyje.

Kai gimė dukra, suprato, kad vaikui reikia daugiau erdvės, gryno oro, todėl nusipirko kaime sodybą. Ji buvo labai apleista, tvoros – iš spygliuotosios vielos, teko nemažai paplušėti, kol viską sutvarkė, suremontavo. Pasak V.Jakaitės, moterys ūkininkės yra pranašesnės už vyrus – jos ir kantresnės, ir atsakingesnės. Ji visada linki visiems stiprios sveikatos, gražių santykių šeimose: „Už šeimą, už vaikus, už tėvus, už artimuosius nieko nėra svarbiau ir brangiau, todėl visiems – daug stiprybės, kantrybės, svajonių išsipildymo.“

Šiuo metu V. Jakaitės ūkyje – 25 melžiamos karvės, daugiausia – vokiečių holšteinų veislės. Kasmet tenka po vieną-dvi išbrokuoti, nes holšteinės yra lepesnės nei kitų veislių karvės. Išmilžiai - geri, baltymai sudaro apie 3,4 proc., riebumas – 4,3 proc.

Pieną parduoda Vilkyškių pieninei. Pasidomėjus apie superkamo pieno kainą, ūkininkė kalbėjo: „Nesu mėgėja dejuoti, tai ne man – gyvenu gerai, džiaugiuosi tuo, kaip yra. Ta kaina yra labai maža, bet gyvenime yra buvę daug sunkesnių dalykų, nebesureikšminu tai, nes juk asmeniškai ne nuo manęs ta kaina priklauso. Galiu draskytis, nervintis, kažką tai daryti, bet dėl to juk niekas nepasikeis. Tai kam čia nervus gadintis. Superkamo pieno kaina yra nereali, labai maža. Juk reikia pašarų gyvuliams paruošti – aš samdau Remigijaus Kelnerio vadovaujamo kooperatyvo techniką, pagamina pašarus iš mano pievų žolės, bet už darbus tai juk reikia sumokėti. Iš tikrųjų – „nuskausmina“ tai neblogai“.

Vida savo ūkyje dirba viena, vyro nebeturi. Yra tik vienturtė dukra Lina, kuri ištekėjusi gyvena Tauragėje, dirba Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės skyriuje inspektore.

V. Jakaitė ūkininkauti pradėjo iširus Vilkyškių tarybiniam ūkiui, o rimčiau – prieš dešimtmetį. 1983 metais yra baigusi Klaipėdos žemės ūkio buhalterinės apskaitos technikumą, vėliau Kauno kolegijos Tauragės skyriuje įgijo verslo administravimo profesiją, o Kauno technologijos universitete baigė ir tęstines studijas.

Kaime, kuriame Vida gyvena, labai graži gamta. „Aplinkos apie savo namus susitvarkymas reikalauja labai daug laiko ir pinigėlių, - atviravo ūkininkė. – Sodyboje reikia nupjauti beveik hektarą žalios vejos, apie pusdienį tenka stumdyti žoliapjovę „Viking“. Labai mėgstu gėles, kurioms reikia daug priežiūros. Bet tai yra mano hobis, mano silpnybė. Vien rožyne turiu apie 40 rožių. Bet praėjusią žiemą didesnė jų dalis iššalo, todėl labai širdį skauda. O šiaip gėlių turiu tikrai daug“.

Dar V. Jakaitė pasakojo šiuo metu rekonstruojanti tvartą, kuris praktiškai yra naujai statomas beveik nuo pamatų. Darbo pilnai pakanka, tenka ir jai pačiai blokelius panešioti. Iš viso su prieaugliu laiko apie tris dešimtis galvijų, todėl reikia ir karučiu mėšlą šalinti. Vienai tenka ir glėbiais prinešti šienainio ar šieno. Pavasarį, kai karvės pradeda veršiuotis, keturias valandas ryte ir tiek pat laiko po pietų užtrunka tvarte, ir į kambarį grįžta kaip reikiant pavargusi.

Laisvu laiku dar važiuoja į Pagėgius pasportuoti – ten kinezeterapiautas Skirmantas padeda rengti užsiėmimus. „Tai yra toks papildomas užsiėmimas, ir dėl sveikatos, ir prasiblaškymui vakarais – po valandą, tris kartus per savaitę. Kaip man vienai, to laiko vos užtenka – daugiau plėtoti ūkį nebegaliu“, - pasakojo ūkininkė Vida.

Ji nepamiršta ir pačių artimiausių žmonių. „Džiaugiuosi, kad abu mano tėveliai tebėra gyvi ir šalia gyvena, į kuriuos galiu atsiremti, - pasakojo Vida. – Didelis džiaugsmas, kad ir dukra – Lietuvoje, kol kas... Susitinkame, pasikalbame... Gerai, jog dar yra sveikatos, didelės bėdos neužpuola, kad kol kas Lietuvoje yra taika, ne taip, kaip kitose šalyse. Todėl reikia išmokti iš tikrųjų džiaugtis. Nors yra ir svajonių – tikrai norėtųsi, kad tos pieno kainos būtų adekvačios įdėtam darbui“.

Gal turite svajonę pakeliauti po pasaulį?

„Teko su dukra pabuvoti Turkijoje, paskui dar ir Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje. Į pastarąsias šalis kartu su kitais ūkininkais vykau labiau darbo reikalais. Aišku, norėtųsi daugiau pamatyti, pakeliauti, bet kasmet atsiranda daug svarbesnių dalykų, į kuriuos reikia pinigus investuoti. Dabar noriu užbaigti aplink sodybą įrengti tvorą, kurią pernai pradėjau, šiuolaikiškus metalinius vartelius jau turiu“.

Prie tų gražių vartelių ūkininkė Vida sutinka svečius, artimus žmones.

Vilkyškių seniūnas Darius Jurkšaitis tikrai negaili gražių žodžių apie šią ūkininkę: „Ji yra pareiginga, stropi, visuomeniška, visur dalyvauja. Verta pagyrimo ši moteris, ūkininkė – labai gražiai puošia savo sodybą, o tuo pačiu – ir visą mūsų kraštą“.