Smurtautojas – tiksinti bomba Vilkyčiuose

Girdėjo grasinimus užmušti

Istoriją apie tai, kad viena šeima tiesiog terorizuoja savo kaimynus, sužinojome visiškai atsitiktinai. Ją papasakojo viena vilkytiškė, kuri gyvena šalia namo, kuriame neva stresas ir baimė visiems tapo beveik kasdienybė. „Jūs tiek daug problemų išsprendžiate. Padėkite ir to namo gyventojams. Negali vienas žmogus įkalinti daugybės žmonių strese, baimėje, nežinomybėje. Pati mačiau daugybę kartų, kaip Aurimas Giedraitis ne kartą vairavo neblaivus, o į savo kiemą ne įvažiuoja, bet įskrenda. Juk gali užmušti vaikus. Bet čia tik smulkmena palyginus su tuo, kas vyksta tame name“, - dėstė moteris.

Kaip supratote, šiandien mūsų herojus – A. Giedraitis. Drauge su Saugų seniūnijos specialistu Kęstučiu Sadausku bei socialine darbuotoja Brone Adomaitiene nuvykome į Klaipėdos gatvėje esantį daugiabutį, bandėme išsiaiškinti ar tiesa, ką mums pasakojo nebegalinti likti abejinga svetimam skausmui vilkytiškė. Suteikta informacija pasitvirtino. Pirmoji kieme sutikta kaimynė tikino, jog negali kalbėti šia tema, kad ir kaip bebūtų, mat dar nori gyventi. Ji gerai prisimena, kaip kaimynystėje gyvenančiam šešiolikmečiui A. Giedraitis buvo į galvą įrėmęs orinį šautuvą.

Atviresnė buvo Rita Juškevičienė. Moteris tikino nuolat patirianti psichologinį smurtą, įvairius užgauliojimus. „Išvadina kvaile, neišmanėle, „be šiferio“. Ne kartą girdėjau Aurimo pasakymą, kad mane užmušti maža, kad reikia man sudaužyti galvą. Kartą vyrui trūko kantrybė. Jis kaimynui pasakė: „Turi dvi bobas, su kuriomis gyveni, tai jas ir daužyk“. Mes visiškai su Giedraičiais nebendraujame. Stengiamės ignoruoti jų provokacijas, nekreipti dėmesio. Bet psichologiškai aš jau to nebepakeliu. Nebegalima šitaip gyventi“, - pravirkusi kalbėjo Rita. Pasak jos ji buvo užpulta net besilaukianti. Tuomet, kad nebetektų besilaukiančiai moteriais išgyventi streso, įtampos šeima išsikraustė į vienkiemį, kol gims kūdikis.

Gali būti įvykdytas nusikaltimas

R. Juškevičienė tikino, kad kaimynai ne kartą kvietė policiją Giedraičiams, tačiau atvykę pareigūnai nieko nepadėjo, nes triukšmadariai, pamatę pareigūnus nutyla, o atvėrę duris apsimeta, jog nesupranta, ko nori policininkai. „Bijau, kad dabartinė situacija - lyg tiksinti bomba, kuri gali bet kada sprogti. Kiek galiu aš dar ištverti ir klausytis, kaip šis kaimynas nuolat žemina mano žmoną ir vaikus? Kiek mes dar gyvensime tokiame strese? Bet jei trūks kantrybė man, tada bus įvykdytas nusikaltimas“, - kalbėjo V. Juškevičius.

Pasak R. Juškevičienės, jų nelaimės prasidėjo prieš ketverius metus, kuomet į jų butą įėję nekviesti vyrai pradėjo smaugti jos sutuoktinį. Tada net dviejų su puse metų mažylis nuo jų nukentėjo – jam buvo sutrenkta ranka. Po kažkurio laiko A. Giedraičio šeima apsigyveno daugiabučio namo antrame aukšte esančiame bute. Anot tądien kalbėjusių asmenų, nuo tada jų ramybė ir baigėsi.

Kaimynai tikina, kad A. Giedraitis pasidaro neprognozuojamas tuomet, kai pavartoja alkoholio, o kai būna blaivus, dažnai vaikšto tiesiog galvą nuleidęs. Inija Paulauskienė minėtame name gyvena dvidešimt metų ir neprisimena, jog yra kada nors buvę taip, kad šitaip žmonės bijotų kažkurių kaimynų. Pašnekovė sakė, kad A. Giedraitis nežiūri, kokio amžiaus vaikas eina pro šalį, užkabina bet kurį. „Nėra buvę, kad užkliūtų kam nors spintelė koridoriuje ar kas nors duris daužytų. Nebuvo taip, kad reikėtų kraujus plauti. Mušasi jie, o tu atsikėlęs ryte turi eiti valyti koridorių. Jau ketveri metai, kai taip yra. Jie tik ieško, prie ko prikibti. Jiems viskas užkliūna, nuolat girdime grasinimus. Pas juos savaitgaliai dažnai prasideda ketvirtadieniais. Triukšmas būna, kad miegoti neįmanoma. Sėdi kieme, geria. Jie - akiplėšos, melagiai. Net policijai meluoja. Ir visi jais patiki“, - guodėsi moteris. Pasa jos, gyvenime niekas tiek neužgauliojo, kiek tai daro A. Giedraitis.

„Nesuprantame, kuo mes jiems taip nusikaltome?“, - svarstė kaimynai.

 To ir nuėjome paklausti Giedraičių. Į namus įsileido jo žmona Jolita Giedraitienė. Jos sutuoktinis tuo metu buvo darbe.

Atsisakė drauge pakalbėti

„Mes gyvename labai „draugiškai“. Man niekas neužkliūva. Kiekviename bute yra po šunį. Aš negaliu laikyti nei katės, nei šuns. Todėl, kad mano gyvuliai dergia, o kaimynų nieko nedaro, nors ir privemia, ir nusituština. Mano vaikas išeina į lauką ir nuskina pomidorus, sukarpo užuolaidas. Nors tas mano vaikas sėdi kambaryje. Nenoriu leisti jo į lauką nei su kuo draugauti, nes mano vaikas viską padaro. Sako muzikos skleidžiasi. Kartą skleidėsi, dabar nebėra taip. Pasakė ir nebėra“, - kalbėjo J. Giedraitienė.

Nuvykę į A. Giedraičio darbovietę išklausėme ir jį. Pasirodo, kad dėl visų kaimynų nesutarimų, anot jo, kalti R. ir V. Juškevičiai, nes jie neva nori nusipirkti jų butą.

„Visada viskas buvo gerai, kol negrįžo iš užsienio Juškevičiai. Kur problema, aš to irgi nesuprantu. Prasidėjo nesutarimai, kai mes nupirkome prieš trejus metus butą. Jie irgi turi mažą butuką. Lyg šeši žmonės ten gyvena. Jie buvo įsikūrę ir Savivaldybės bute, kurį mes nupirkome. Tai, jų manymu, mes atėmėme patalpas“, - pradėjo pokalbį A. Giedraitis. Vyriškis tikino, jog stengiasi nebendrauti nė su vienu kaimynu. Pasak vilkytiškio, visi kaimynai sėdi laiptinėje, geria kavą ir burkuoja, kaip jam pakenkti. Vyras tvirtino niekada neturėjęs minčių kam nors pakenkti.

„Panašu, kad stovi kaimynai už durų ir klausosi. Bet mes apie tuos žmones net nešnekame“, - į pokalbį įsiterpė jo žmona Jolita.

Aurimas teigė, kad nesupranta, kodėl kaimynai nesako jam pačiam, kas yra, kad kažkaip būtų išspręstos problemos. Jis tvirtino, kad tikrai prieš juos nesmurtauja. Pasidomėjome, kodėl ir dabar ant jo sutuoktinės rankos - mėlynės, kodėl jam paskirta bausmė  devyniasdešimt valandų dirbti nemokamų darbų. „Prisigėrėme, atsiprašant, buvome bare, šiek tiek apsistumdėme ir viskas. Nėra šeimos, kurioje nebūtų jokio konflikto“, - aiškino Aurimas.

Netrukus žmona suskubo teisinti sutuoktinį ir tikino, kad tas atvejis buvo tiesiog klaida. „Nenervinkite. Eikite su tais  socialiniais kaimynais ir bendraukite. Ir aš galiu vaidinti nuskriaustą. Jei jie supranta, ką nori suprasti... Ar aš dabar kaltas?“, - piktinosi Aurimas. Jo antroji pusė yra įsitikinusi, jog kaimynai turi gyventi savo gyvenimus ir mažiau skųstis. Pasiūlius visiems drauge nuvykti pas kaimynus, pasikalbėti ir draugiškai paspausti rankas - Giedraičiai atsisakė.

Gali užaugti didelis pūlinys

Seniūnijos darbuotojas K. Sadauskas gyvena taip pat Vilkyčiuose ir prisipažino, jog ne kartą yra girdėjęs įvairių kalbų apie A. Giedraičio elgesį. Jis informavo jo šeimą, kad jie bus stebimų šeimų sąraše, nes joje auga nepilnamečiai vaikai, ir todėl bus lankomi specialistų, kurie atvyks neperspėję.

Paklausėme Ritos ir Vido Juškevičių, ar tiesa, kad jie mielai nupirktų J. ir A. Giedraičių butą. Jie tik nusišypsojo ir teigė, kad niekada apie tai net nepagalvojo ir to tikrai neketina daryti, nes tam neturi lėšų.

Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko Alvydo Balandžio duomenimis, į Klaipėdos gatvėje esantį daugiabutį policija buvo keletą kartų kviesta dėl triukšmo. Dėl to A. Giedraitis ir buvo nubaustas. Net šių metų birželio pabaigoje policija gavo pareiškimą, kuriame - nusiskundimai dėl A. Giedraičio elgesio. Dėl to šiuo metu vyksta tyrimas. Tiesa, ir pats A. Giedraitis yra kvietęs pareigūnus.

Atvykę policininkai ne kartą žmonėms aiškino, kad, jei yra daromi kokie nors pažeidimai, reikia nedelsti ir kviesti policiją.

Šilutės policijos viršininkas Artūras Mikalauskas gyventojams pataria nebijoti ir kreiptis į policiją. Jis garantuoja, kad tikrai nebus taip, kad niekas nereaguos. „Jei reaguos, akivaizdu, kad pradės tyrimą. Tegu gyventojai kviečia policiją, rašo pareiškimą. Sunku ką nors padaryti, kai nėra skundo. Jei gyventojai mato ir nieko nesako, mes neturime dėl ko pradėti darbo. Jei užkabinėja ar ką, jei jie tik tylės ir su ta baime gyvens, užsiaugins didelį pūlinį. Jei jau kyla nepatogumų dėl kažkieno veiksmų, negalima tylėti. Policija turi tai žinoti. Su baime nieko neišspręsi. Jaučia, kad yra toleruojami, jog  bijoma jų, tai tuo ir mėgaujasi. Kada pamatys pasipriešinimą ne iš vieno, o iš visų, bus kitaip. Mes nesame stebėtojai, reikia kažkokių parodymų“, - sakė viršininkas A. Mikalauskas. Jis ragina Klaipėdos gatvės gyventojus atsiradus bėdoms kreiptis į policiją ir nieko nebijoti.