Pokalbis su Dariumi Soščeka: apie statybas ir tai, ko dar trūksta Šilutėje

Didžiausias statybos objektas – gimnazijos sporto salė

Pasak D. Soščekos, mintis įrengti tokią aikštelę kilo pasitarus su rusniškiais. D. Soščekos šaknys yra Rusnėje – jo senelė ten visą gyvenimą pragyveno. „Kai prasidėjo trėmimai, žmonės bėgo, kas – į Ameriką, kas dar kitur, tai mano prosenelis, palikęs viską Dzūkijoje, per vieną naktį atsidūrė Rusnėje. Aš augdamas visas vasaras praleisdavau Rusnėje“, - pasakojo D. Soščeka, prisiminęs savo vaikystę ir supratęs, kad ir dabartiniams Rusnės vaikams reikia vietos, kur būtų galima žaisti. Beje, Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė jau berods penkerius metus turėjo šią viziją.

„Buvo paskelbtas kvietimas dalyvauti Vyriausybės projekte „Mažųjų erdvių sutvarkymas mažuose miesteliuose ir kaimiškose vietovėse“, - pasakojo D. Soščeka. - „Žibų“ bendrovė gavo teigiamą atsakymą ir per maždaug porą mėnesių įrengė tokią aikštelę“.

Kalbėdamas apie kitus „Žibų“ bendrovės darbus D. Soščeka sakė, kad dabar didžiausias objektas bus Šilutės Vydūno gimnazijos sporto komplekso statyba. Artimiausiu metu turėtų prasidėti Vainuto gimnazijos pastato renovacija. Darbai turėtų būti baigti iki kitų metų rugsėjo pradžios.

O kada bus baigta Vydūno gimnazijos sporto komplekso statyba, D. Soščeka dar negalėjo pasakyti – tai priklausys nuo to, kaip būsimoji rajono valdžia susitars dėl finansavimo. Statyba bus vykdoma etapais, kelerius metus.

„Žibų“ statybininkai šiuo metu Rusnėje stato Nemuno deltos regioninio parko turizmo informacinį centrą. Aplinkos apsaugos ministerija prieš porą metų nusprendė visuose regioniniuose parkuose pastatyti naujus tokius centrus, ir jau keliolika yra pastatyta.

Nemažai objektų „Žibų“ bendrovė stato ar remontuoja už rajono ribų – Klaipėdos apskrityje. Vienas didesnių – Dituvos pradinės mokyklos seno pastato rekonstrukcija-restauravimas, nes tai esantis kultūros paveldo objektas.

Ko trūksta Šilutėje?

Pasidomėjus, ko dar reikėtų Šilutėje, Savivaldybės tarybos narys D. Soščeka, kaip politikas, nė negalvojęs atsakė: „Pastovumo“. Aišku, jis turėjo galvoje merų dažną keitimą.

„Šilutėje irgi negalime pasigirti vaikų žaidimų aikštelėmis, - svarstė D. Soščeka. - Yra ten tokia vieta, kur riedlentininkai renkasi – ir viskas. Su mažais vaikais taip pat nėra kur nueiti. Pastaruoju metu tai yra populiaru Vilniuje, Klaipėdoje, tad ir Šilutėje galėtų atsirasti iniciatyva daugiabučių namų kiemuose įrengti vaikų žaidimo aikšteles – sūpynes, čiuožyklas. Šilutėje ir suaugusiems žmonėms galėtų būti įrengtos sveikatingumo salelės, skirtos lauko sportui. Reikėtų ir gatvių infrastruktūrą sutvarkyti, nes mieste dar daug kur šaligatviai yra klaikūs. Sustojau anądien priešais perėją prie Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos, mačiau, kaip ėjo dvi mamos, stumdamos vežimėlius. O jau šaligatvis ten toks, kad ne su vaikų vežimėliu, o visureigiu reikėtų važiuoti. Jeigu trūksta pinigų, galima tai padaryti ir su minimaliomis lėšomis, pavyzdžiui, senas plyteles perkloti naujai. Tai būtų naujau ir tvarkingiau“.

D. Soščekos manymu, mieste gyventojus jungia du dalykai, tai – kokie nors renginiai ir susibūrimai. Šiandien, neskaitant mažųjų laivų prieplaukos, Šilutėje, ypač šaltuoju metų laiku, nėra normalesnių erdvių, į kurias būtų galima nueiti. Kultūros ir pramogų centras galėtų būti renovuotas ir pritaikytas šiems laikams, nes daug atvažiuojančių artistų skundžiasi, kad nėra jis jiems pritaikytas.

„Ne vienus metus kalbame, ne vienus metus ginčijamės dėl sporto komplekso statybos Šilutės miesto Rusnės gatvėje, - teigė D. Soščeka. – Tai būtų traukos vieta, kur žmonės galėtų pabūti, pailsėti. Kai atsirastų daugiau sportinių veiklų, pagerėtų ir vaikų užimtumas. Taip būtų jaunimas skatinamas neišsilakstyti, neišvažiuoti į užsienį, o likti Šilutėje“.