Lietuvių šuoliai į vandenį dažniau nei visų europiečių baigiasi paralyžiumi
Reuters/Scanpix nuotr.
„Kasmet per sezoną į Kauno klinikų Stuburo neurochirurgijos skyrių su traumomis po šuolių į vandenį patenka vidutiniškai 20 žmonių. Tai priklauso nuo vandens, oro temperatūros, laisvadienių. Nesvarbu, ar tai Joninės, ar Mindaugo karūnavimo diena, žmonės tuomet vartoja alkoholį ir nardo į vandenį, mušasi.
Per Joninių savaitgalį į Kauno klinikas pateko devyni tokie pacientai, per praeitą savaitgalį – penki. Šiemet trys iš visų patekusių pacientų patyrė labai sunkius sužalojimus, ir greičiausiai liks neįgalūs. Dėl vieno jų gyvybės vis dar kovojama reanimacijoje. Sėkmingiau nėrę išvyksta namo, o dalis įvykių pasibaigia mirtimi“, – teigia neurochirurgas.
Dažniausiai kaltas alkoholis
Lemtingą smūgį, pasak gydytojo, žmogus patiria ne atsimušdamas į vandenį, bet atsimušdamas į dugną arba dažniau į dugne esančius įvairius daiktus – akmenis, šakas.
Dalis pacientų, patyrusių minėtus sužalojimus, teigia, kad šuolį atliko žinomoje vietoje, kurioje maudosi metų metus. Tačiau vanduo, pasak B. Špakausko, yra gyvas ir judrus: vyksta atoslūgiai, potvyniai, srovių pokyčiai, todėl niekuomet negali žinoti, kaip pasikeičia dugno reljefas. To žmonės dažnai neįvertina.
„Kita vertus, toje pačioje vietoje sėkmingai gali šokinėti vaikai, tačiau suaugusiojo šuolis gali baigtis nesėkme. Yra skirtumas, ar į vandenį šoka jaunas, lankstus 40 kilogramų svorio žmogus, ar vyresnis, 100 kilogramų sveriantis žmogus, kurio susižalojimo tikimybė yra didesnė.
Dar viena svarbi aplinkybė yra ta, kad dažniausiai tokias traumas patiria išgėrę asmenys. Statistinis pacientas – jaunas, energingas išgėręs vaikinas“, – pažymi pašnekovas.
Lietuviai išsiskiria tokiomis traumomis
Žmogaus kūne, pasak gydytojo, pažeidžiamiausia vieta yra kaklas, ypač toje vietoje, kur kaklas jungiasi su krūtine.
„Dažniausiai lūžta 5–6-tas kaklo slanksteliai, o virš 5-to kaklo slankstelio įvykę lūžiai yra pavojingi gyvybei, todėl žmonės dažniausiai neišgyvena.
Lūždami kaklo slanksteliai sužaloja šalia esančias nugaros smegenis, perduodančias nervinius impulsus žmogaus galūnėms, kitiems organams. Pažeidus stuburo smegenis, atsiranda negalia, o nuo pažeidimo aukščio priklauso, ar kojų, ar ir aukščiau esančių galūnių negalės žmogus valdyti“, – aiškina medikas.
Pasak B. Špakausko, iš vidutiniškai 20-ties pacientų per sezoną 30–40 proc. patiria sunkias traumas, po kurių visam gyvenimui įgyja negalią.
„Tačiau svarbu pastebėti, kad Lietuva tokiomis traumomis išsiskiria iš daugelio Europos šalių. Bendraujant su užsienio kolegomis galiu pastebėti, kad į vakarus nuo Lenkijos ši problema yra niekam nesuprantama. Deja, tendencijos, kad tokių traumų mažėtų, nepastebime“, – kalba pašnekovas.
