Lietuvos grūdų aruode šiemet pastebimų pokyčių nebus

Pagal išankstines Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto prognozes, padidėjus pasėlių plotui numatomas 12 proc. didesnis avižų derlius. Tačiau bendras Lietuvos kviečių, rugių, miežių, kvietrugių aruodas gali sumažėti 3,8 proc.

Nors daugelyje regionų žieminiai kviečiai peržiemojo gana gerai, tačiau praretėję pasėliai derlingumo rekordų nežada. Šių metų gegužę drėgmės atsargos dirvoje sumažėjo iki kritinio augalams augti kiekio. Tai įvyko svarbiu augalų vystymosi etapu ir gali turėti neigiamą įtaką būsimam žieminių javų grūdų derliui. Žiemkenčių derlingumo sumažėjimui įtakos taip pat turės ligų ir kenkėjų padaryta žala per visą augalų vegetaciją. Dėl sausų orų augalai prastai ir nevienodai dygo. Prasčiausiai atrodo vasariniai miežiai, kurių pasėliai gana praretėję.

Gera žinia ta, kad šiemet laukiama net 52 proc. didesnio žirnių ir pupų derliaus, todėl bendras grūdinių augalų kiekis išliks nepakitęs. Ankštinių kultūrų derlius turėtų siekti apie 689 tūkst. tonų,  o tai sudarytų dešimtadalį viso šalies derliaus.

Sumažėjęs pasėlių plotas ir prognozuojamas mažesnis nei pernai vasarinių rapsų derlingumas gali lemti 15 proc. mažesnį rapsų derlių. Panašios tendencijos ir pasaulyje.

JAV Žemės ūkio departamentas prognozuoja, kad pasaulinis šių metų grūdų derlius gali siekti 2,34 mlrd. tonų, t. y. 2,3 proc. daugiau nei pernai. Kviečių derlius gali būti 0,5 proc. mažesnis nei 2015 m. ir turėtų siekti apie 730,83 mln. tonų. Lietuvos indėlis į bendrą grūdų aruodą turėtų sudaryti apie 0,3 proc.

Europos Komisijos skaičiavimais, grūdų derlius senajame žemyne turėtų siekti apie 310 mln. tonų. Didžiausios pjūties laukiama Prancūzijoje ir Vokietijoje.

Kol kas tarptautinėse biržose pastebimų grūdų ir rapsų kainų pokyčių nėra.