Koks vaiko auklėjimas priartina laimę?

Triumfavo vienas metodas
Kobės universiteto mokslininkai apie santykius su tėvais vaikystėje bei auklėjimo metodus apklausė 5 tūkstančius moterų bei vyrų. Japonų tyrėjams pavyko išskirti keletą esminių auklėjimo sąvokų: dėmesingumas, pasitikėjimas, laisvė, taisyklių nebuvimas.

Pagal tai jie aprašė 6 auklėjimo metodus:

1. Remiamasi meile ir palaikymu. Šiuo atveju tėvai su vaiku daug laiko leidžia kartu, pasitiki atžala, nuolat domisi jo gyvenimu bei poreikiais.

2. Griežtas auklėjimas. Vaikas pats nieko nesprendžia, juo nepasitikima, nuomonės neklausiama, nustatytos griežtos taisyklės, dažnai baudžiama. Visa tai daroma remiantis geriausiais ketinimais – vaiko labui.

3. Remiasi pasitikėjimu, nebaudžiama, tėvai ir vaikas pakankamai daug laiko būna kartu. Tačiau atžala nelabai domimasi, ne itin įsigilinama į jo vidinius poreikius.

4. Visiška laisvė: ir tėvai, ir vaikas gyvena skirtingus gyvenimus, labai mažai leidžia laiko kartu. Atžala nesidomima, nėra taisyklių ar bausmių.

5. Autoritarinis metodas: vaikas nelabai mylimas, dažnai baudžiamas, juo nepasitikima. Iš esmės tėvams atžala nėra reikalinga.

6. Šį metodą sudaro kai kurie jau paminėti kitų metodų punktai.

Paaiškėjo, kad auklėtiems pagal pirmąjį metodą žmonėms dabar geriau sekasi darbe, mokamas didesnis atlyginimas. Jie jaučiasi daug laimingesni už pagal kitus metodus išauklėtus bendraamžius. Beje, pagal antrąjį metodą vaikystę praleidę asmenys irgi sėkmingai darė savo karjerą, tačiau tai neteikė jiems džiaugsmo bei laimės pojūčio.

Įvertino tėvo vaidmenį 
Amerikos pediatrų akademijos specialistai po ilgo tyrimo nustatė, kad gerai vaiko psichikos raidai didžiulę įtaką turi tėvo vaidmuo. Jis itin svarbus skatinant atžalą ieškojimams bei rizikai. Tėvas stimuliuoja ir mažylio komunikabilumą, kuris padeda efektyviai vystytis kalbai.

Mama visų šių funkcijų negali atlikti, nes ji vaikui suteikia saugumo ir nuspėjamumo jausmą. Pastebėta, kad abiejų tėvų reguliarus bendravimas su atžala šiai padeda suaugus išvengti elgesio problemų. Tokie vaikai auga mažiau agresyvūs, jų nervinė sistema atsparesnė perkrovai nei be tėvų dėmesio augusių bendraamžių.