Sergamumas auga, bet skiepai nuo erkinio encefalito rūpi ne visiems

Rekomenduoja skiepytis net turistams

Didelė rizika užsikrėsti itin pavojinga infekcine liga – erkiniu encefalitu. Tokią žinią Pasaulio sveikatos organizacija perduoda į Lietuvą besiruošiantiems turistams ir pataria prieš kelionę pasiskiepyti.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų teko net 12 susirgimų erkiniu encefalitu, o ankstesniais metais ir daugiau. Utenos, Panevėžio, Šiaulių, Radviliškio, Kazlų Rūdos rajonuose sergamumo rodikliai siekė net 14–44 atvejų 100 tūkst. gyventojų, ir tai yra 5–8 kartus daugiau nei riba, nuo kurios rekomenduojama skiepytis.

Gyventojams ir turistams rekomenduojama skiepytis, jei sergamumas erkiniu encefalitu siekia 5 atv./100 tūkst. gyventojų. „Erkės, platinančios ligas, išplitusios visoje šalyje, o sergamumo rodiklis Lietuvoje gerokai didesnis nei kitose Europos šalyse, todėl abejonių dėl skiepų nuo erkinio encefalito neturėtų kilti“, - sakė ULAC direktorius dr. prof. Saulius Čaplinskas.

Nuo erkinio encefalito pernai pasiskiepijo 2,14 proc. šalies gyventojų.

Geros sąlygos veistis erkėms

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė prof.dr.Auksė Mickienė pastebėjo, kad Estijoje ir Latvijoje daugiausiai erkinį encefalitą platinančių erkių randama rytinėje šalies dalyje. Tuo tarpu Lietuvoje nuo 2011 m. užsikrėtimų erkiniu encefalitu   pradėjo daugėti Alytaus ir Vilniaus apskrityse, taip pat  Utenos mieste, kur per dvejus metus susirgimų skaičius padidėjo net 10 kartų.

Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologės dr. Mildos Žygutienės, riziką susirgti erkiniu encefalitu mūsų šalyje padidina tai, kad čia yra nepaprastai geros sąlygos veistis erkėms. Daugiau negu trečdalis Lietuvos yra miškingos teritorijos, dominuoja mišrių lapuočių miškai, drėgmės užtenka. Pagrindinis erkinio encefalito rezervuaras yra smulkieji graužikai. Ši liga jų gyvenimo kokybei jokios įtakos neturi, tačiau jų krauju maitinasi erkės, kurios virusą įgyja su krauju, o kito maitinimosi metu jį perduoda maitintojui.

Erkes prie mūsų namų slenksčio priartina ir augintiniai. Aplink miegamuosius rajonus yra daug neprižiūrimų, valkataujančių kačių, jos peliauja pievose, parkeliuose, pamiškėse. Smulkiųjų paukščių populiacija mūsų šalyje taip pat didelė, o jie yra erkių transporteriai.

„Lietuvoje nebėra rajonų, kuriuose nebūtų galima užsikrėsti erkiniu encefalitu. Mūsų šalyje yra puikios sąlygos erkėms daugintis. Deja, ne vis žmonės įvertina šią riziką. Tiems, kurie patiria, ką reiškia sunki erkinio encefalito forma ir kokie yra šios ligos liekamieji reiškiniai, supranta, kad vienintelė patikima apsauga yra skiepai“, – teigė dr. M. Žygutienė.

Vienos injekcijos neužtenka

Erkinis encefalitas – infekcinė liga, kuria persirgus, maždaug trečdaliui asmenų lieka įvairių sveikatos sutrikimų. Nuo šio susirgimo patikimai apsaugo tik skiepai.

Skiepytis nuo erkinio encefalito galima ištisus metus, tačiau pastebėta, kad  Lietuviai dažniausiai skiepijasi gegužės ir birželio mėnesiais, kai jau yra prasidėjęs erkinio encefalito sezonas.

Patikimam imunitetui prieš erkinį encefalitą susidaryti vienos injekcijos neužtenka. Iš tiesų norintiesiems apsisaugoti nuo erkinio encefalito reikėtų nepamiršti, kad imunitetas šiam virusui susidaro tik po trijų vakcinų.

Pirmoji ir antroji vakcinos dozė suleidžiamos nuo 1 iki 3 mėnesių intervalu, o trečioji skiriama praėjus 5–12 mėnesių. Daugelis dažnai pamiršta apie palaikomąją vakcinaciją: vėliau reikia papildomų dozių, kurios suleidžiamos kas trejus ar penkerius metus

Lietuvoje iki birželio užregistruoti 25 erkinio encefalito atvejai. Tai yra 2 atvejais mažiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Birželį užregistruotas pirmasis nuo šios ligos mirties atvejis. Iš viso 2010 -2015 metais nuo erkinio encefalito Lietuvoje mirė 11 žmonių.