Savamokslė dailininkė pomėgį atgaivino išėjusi į pensiją

Visada daug dirbo

J. Palubinskienė gimė Skiržemės kaime. Augo keturių vaikų šeimoje – turėjo dar dvi seseris ir vieną brolį. Gimdytojai buvo dideli ūkininkai, turėjo daug žemės ir gyveno gerai. Tačiau po karo to nebebuvo, nes šeima prarado visą savo turtą – neteko namų, žemės. Moteris matė daug vargo - nuo mažens dirbo daug ir įvairiausius darbus.

Tėvai neturėjo pinigų, kad ją galėtų leisti mokytis, kur ji nori. Todėl siekė, kad duktė mokytųsi siuvėjo amato, o ši apie tai net pagalvoti negalėjo – neįsivaizdavo savęs dirbančios tokį darbą. Juzefa vieną dieną ėmė ir įstojo į Pajūrio žemės ūkio technikumą, kur ir įgijo agronomo specialybę. Likimas lėmė taip, kad ji gavo paskyrimą dirbti Užventyje, kur ir sutiko savo antrąją pusę Edmundą.

„Mano vyras buvo gražus, taktiškas, darbštus, mokėjo groti akordeonu“, - teigė pašnekovė. Pora po pusės metų draugystės atšoko savo vestuves. Užventyje vyko melioracijos darbai, nugriovė jų vienkiemį, todėl atsikraustė gyventi į Balčius. Šeima susilaukė ir  trijų vaikų – Gintaro, Raimundo ir Rūtos. „Visko buvo. Visada daug dirbome. Nieko netrūko. Visi vaikai jau išleisti į gyvenimą, yra darbštūs, gyvena gerai“, - kalbėjo pašnekovė.

Su vyru nugyveno keturiasdešimt septynerius prasmingus metus. „Tapyba – mano gyvenimo džiaugsmas, laisvalaikis. Ją atradau išėjusi į pensiją. O dar daugiau pradėjau piešti, kai liga pakirto mano vyrą ir jis mirė“, - atviravo moteris. Ji išbandė ne vieną techniką – pieštuku, akvarele ir aliejiniais dažais, pastele. Pastarasis būdas jai patiko labiausiai.

Peizažai - mėgstamiausia tema

Pieštuku atliktus jos kūrinius pastebėjo Balčiuose gyvenanti žinoma tautodailininkė Angelė Rauktienė. Tada ji ruošėsi savo sodyboje rengiamai Margučių šventei. Jos metu menininkės darbus parodė atvykusiesiems. Visi ragino Juzefą nenustoti piešti.

Prasidėjo pirmosios parodėlės – Balčiuose, Vainute, Bikavėnuose, Natkiškiuose. Netrukus jas buvo galima pamatyti ir Tauragėje bei kitose vietose.

J. Palubinskienei piešimas – atgaiva sielai. Jos paveiksluose viskas, kas telpa Žemėje, kas supa kasdien žmogų - vyrauja gėlės, gamtos vaizdai, paukščiai, gyvūnai, jūra...  Darbuose atgyja ne tik įvairiaspalviai žiedai, natiurmortai, bet ir  Balčių kaimo vaizdai, kitų vietovių peizažai. Peizažai - jos mėgstamiausia tema. Tačiau, anot menininkės, ne kiekvienam savamoksliui įkandama, nes piešiant peizažą būtina turėti nemažai teorinių žinių. Anot jos, gėlės - paprasčiausia, lengviausiai ir savamoksliui įveikiama tema.

Mokosi pati iš savęs

Dailininkė - savamokslė, tačiau kasdien vis mokosi pati iš savęs, iš savo darbų, analizuoja, taiso, mokosi iš savo praktikos. „Žiemą piešiu paukščius, kuriuos pamatau savo sode – juodagalvę sniegeną, genį... Čia gyvena ir  smilginis strazdas. Žinau, kaip kiekvienas gieda. Piešiu ir savo sode žydinčias kriaušes, aguonas ar kitus žiedus. Tą darau iki pietų, nes popiet norisi pailsėti“, - teigė Balčių kaimo gyventoja.

Kiek turi nutapiusi darbų, Juzefa pasakyti negali, nes jų daug yra padovanojusi jai artimiems, mieliems žmonėms. Net kaimo bendruomenės namuose jais papuoštos sienos. Visi jos darbai - rėmeliuose, tvarkingai sudėti. Rėmelius padaro ir pats jos sūnus Gintaras. Pasak Juzefos, visi jos vaikai labai geri – prireikus visada atskuba į pagalbą, nuolat skambina ir teiraujasi, kaip jai sekasi, aplanko. Jos atžalos ir dažų atveža. Džiugina J. Palubinskienės širdį ir penki anūkai. Tai jos didžiausias turtas.

Gyvenimas vis skuba ir skuba. Viskas keičiasi – gamtovaizdžiai, supanti aplinka, kultūriniai skoniai. Tačiau 76 metų J. Palubinskienės darbai liks ilgam ir džiugins ne vieno širdį.