Geranoriškumas: pagaliau ir Švėkšnoje atsiras taromatas

„Šilutės prekybos“ direktoriaus pavaduotoja Natalija Galičinienė „Šilokarčemai“ teigė, jog dabar šios bendrovės darbuotojos yra užverstos darbais vien taros supirkimu, prekiauti nebelieka laiko.

„Pagrindinė tokios situacijos esmė – kodėl kiti prekybininkai nevykdo priimto nutarimo nuo vasario 1-osios supirkti plastikines ar skardines pakuotes. Statyti taromatus neprivaloma, jei prekybos plotas yra mažesnis nei 300 kv. m, bet tokiu atveju įstatymas įpareigoja pakuotes supirkti rankiniu būdu. Prekybos įmonių savininkams patiems nereikia pirkti taromatų, jie duodami panaudai“, - paaiškino N. Galičinienė.

O kalbėdama apie Švėkšnos atvejį ji kaip reikiant pasipiktino: „Įsivaizduokite, Švėkšnoje parduotuvės neturi taromatų, todėl ir taros nesuperka! Yra nurodyta, jog privaloma ją supirkti rankiniu būdu. Ateina žmogus su tara „sietkutėje“ ir supirk, kaip senais laikais. Juk būdavo privaloma ją priimti“.

Viena iš „Šilutės prekybos“ vadovių pastebėjo tai, kad kas „nemiegojo“ ir laiku užsisakė, taromatus gavo ir turėdami mažesnį nei 300 kv. m prekybos plotą.

„Nė vienoje Švėkšnos parduotuvėje nėra taromato, pakuotės nesuperkamos ir rankiniu būdu, todėl žmonės, prisikrovę maišus taros, veža ją į Saugas arba Žemaičių Naumiestį, kur neseniai įsigijome taromatą“, - kalbėjo N. Galičinienė.

Bet tie taromatai, esantys „Šilutės prekybos“ parduotuvėse, nė kiek nepalengvina prekybininkų darbo. Mat taromatai, pastatyti parduotuvės viduje, yra nedideli, todėl žmonės, iš Švėkšnos atsivežę pilnus maišus pakuočių, juos greitai pripildo, o pardavėjos, metusios prekybą, turi juos ištuštinti, pakuotes surūšiuoti, sudėti į specialius maišus. O juk visa tai užima nemažai laiko.

Norint tokiems atvykėliams iš Švėkšnos išmokėti už pakuotes pinigus, reikia turėti papildomų apyvartinių lėšų, nes 10-ies centų užstatas buvo paimtas ne Saugose ar Žemaičių Naumiestyje, o Švėkšnos parduotuvėse.

„Pikčiausia, kai žmonės, iš taromato gavę kvitą, atsistoja į eilę atsiimti pinigų. Kitiems žmonėms tereikia tik duonos nusipirkti, tai tie su pakuočių grąžinimo čekiukais užstoja visą eilę“, - teigė „Šilokarčemos“ pašnekovė.

Pasak jos, dar viena problema, kai „bomžai“ atneša kažkur lauke prisirinkę nešvarių, žemėmis aplipusių  pakuočių . Tada kemšasi taromatai, juos reikia išvalyti – ir vėl papildomos prekybininkų darbo sąnaudos. N. Galičinienė yra patebėjusi, kad kartais ant taromatų būna įspėjimas, jog - tvarkoma, taromatas valandą nedirbs. O perkant rankiniu būdu yra stebima, kad pakuotės būtų švarios.

Pradėjus rengti šį straipsnį spaudai, paaiškėjo, kad tokia problema neva yra ir Pagėgiuose. Ten esančiame „Norfos“ prekybos centre taip pat nėra taromato, todėl pagėgiškiai panaudotas pakuotes neša į tame pačiame mieste esančias dvi „Šilutės prekybos“ parduotuves. Ten neva irgi gaišinamas pardavėjų darbo laikas.

Deja, Švėkšnos miestelyje tai neprivaloma

Norėdami išsiaiškinti šią problemą iki galo – ar kai kurie parduotuvių savininkai nepaiso įstatymo, o gal tikrai savivaliauja, kreipėmės į VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ klientų aptarnavimo vadybininkę Kristiną Sirotkienę. Ji patikslino, kad Švėkšna yra miestelis, todėl parduotuvėse, kuriose prekybos plotas mažesnis nei 300 kv. m, neprivaloma supirkti pakuočių.

„Tai yra jų pačių apsisprendimas – jie visi turi mūsų sutartis, žino, kad turi tokią galimybę surinkinėti pakuotes, bet mes neturime teisės priversti jas rinkti, - teigė K. Sirotkienė. – Pagal įstatymą, pakuotes privalo surinkinėti visos kaimų parduotuvės bei miestelių ir miestų parduotuvės, kurių prekybos plotas – daugiau nei 300 kv. m. Yra parduotuvių, kurios nori pritraukti daugiau pirkėjų, ir todėl geranoriškai surinkinėja tarą“.

K. Sirotkienė sakė, kad Švėkšnoje tik vienintelis verslininkas Rimas Paulauskas gegužės pradžioje yra pasirašęs sutartį dėl pakuočių surinkimo rankiniu būdu dviejose jo parduotuvėse – Bažnyčios g. 1 ir Bažnyčios g. 7. Nors surinkimo priemonės į jas yra pristatytos, tuščia tara iš pastarųjų parduotuvių dar nėra grįžusi. „Gal būt dar nepradėjo, gal būt nesurinko tam tikro kiekio, kurį mes priiminėjame“, - svarstė K. Sirotkienė.

Pasidomėję dėl Pagėgių „Norfos“ situacijos iš tos pačios pašnekovės sužinojome, kad iš ten vienkartinė tara jau grįžta. Pati „Norfa“ neseniai yra pasistačiusi savo taromatą, anksčiau rinko rankiniu būdu. „Matau, kad tara iš jų grįžta – dėl pasakymo, kodėl nesurinkinėja, neturiu atsakymo, nes matau, jog surinkinėja“, - teigė K. Sirotkienė.

Trūksta ne tik geranoriškumo...

O ką apie pakuočių surinkimą mano parduotuvių savininkai? Švėkšniškis verslininkas R. Paulauskas sakė, kad maišus ir kitas priemones tarai surinkti tikrai yra gavęs, bet parduotuvėse nepatogu atlikti šiuos darbus, nes reikėtų net kasą perkelti į kitą vietą. „Užstato sistemos administratoriaus“ atstovė jam buvo žadėjusi, kad birželio pabaigoje parūpins taromatą, bet jų tikriausiai nepakanka, todėl dabar kalba, jog į Švėkšną jis bus atvežtas tik rugpjūčio pradžioje.  Parduotuvių savininkas teigė, kad taromatą pastatys lauke, tarp parduotuvių, ir tai būsią patogiau klientams. Beje, šį darbą verslininkas atliks geranoriškai, nes jo parduotuvių plotas yra mažesnis nei 300 kv. m, todėl neprivalo surinkti vienkartinių pakuočių.

Deja, ne visi tokį geranoriškumą gali parodyti. UAB „Molupis ir Ko“ mažmeninės prekybos direktorė Jūratė Augienė „Šilokarčemai“ teigė, kad ir kaip norėtų, Švėkšnos parduotuvėlėje dėl vietos stokos niekaip negalėtų supirkti vienkartinės taros. Tai daryti neleistų veterinarijos ir maisto tarnybos reikalavimai. Mat priduoti galima ne mažiau kaip aštuonis didžiulius maišus su vienkartinėmis pakuotėmis, o kur juos iki tol sandėliuoti? „Molupis ir Ko“ Jurbarko, Šakių, Telšių, Plungės ir kituose rajonuose iš viso turi 43 prekybos įmones. Daugelyje jų, kur tik įmanoma, pakuotės yra superkamos rankiniu būdu. Be to, pasak J. Augienės, to daryti prekybininkų neskatina ir VšĮ „Užstato sistemos administratorius“, nekompensuojantis gana didelių išlaidų, susijusių su tokių pakuočių surinkimu.