Atsisako nuostolingos gyvulininkystės - augina kuo daugiau grikių, rapsų, javų

„Šilokarčemos“ korespondentas pasidomėjo, kaip sekasi vienam stambiausių grūdų augintojų Tomui Kazlauskui, gyvenančiam Laučių kaime (Šilutės sen.). Šis jaunasis ūkininkas, savarankiškai triūsiantis penkerius metus, šiais metais turės nuimti grūdinių kultūrų derlių jau daugiau nei nuo 400 ha ploto.

„Šiemet labai išplėčiau ir javų plotus, ir jų įvairovę, kadangi akivaizdu, jog bus žemos grūdų kainos, - pasakojo Tomas. – Smėlingose žemėse pasėjau apie 100 ha grikių, po 70 ha rapsų bei kukurūzų, taip pat kviečių, miežių ir žieminių kvietrugių. 200 ha žieminių javų šį pavasarį teko atsėti, nes neperžiemojo. Atsėti nereikėjo tik apie 40 ha žieminių kvietrugių, kuriuos jau ruošiuosi kulti“.

Jaunasis ūkininkas džiaugiasi, kad neseniai Nacionalinė mokėjimo agentūra patvirtino europinės paramos projektą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Parama sudarys 400 tūkst. eurų, T. Kazlauskas jau ruošiasi teikti mokėjimo prašymą.

„Į vieną paketą surašysime visą techniką, kad galėtume įgyvendinti pirmąjį etapą. Tai bus javų kombainas, traktorius, sėjamoji, mėšlo kratytuvas ir kitokie padargai, - dėstė ūkininkas. – Antrajame etape planuoju įsigyti grūdų bokštus su valymo įrenginiais ir džiovykla. Šiemet planuoju kulti jau ir kukurūzus, tik nežinau ar suspėsiu pastatyti džiovyklą“.

Tam, kad šis projektas būtų sėkmingas, papildomų balų pridėjo ir gyvulininkystė. T. Kazlauskas laiko apie 300 galvijų, iš jų – 90 melžiamų karvių, taip pat - prieauglių, mėsinių galvijų. Be to, yra jaunasis ūkininkas, dirba nepalankiose ūkininkauti žemėse.

Jis apgailestauja, jog dėl gyvulininkystės šiandien kamuoja tik liūdnos mintys. „Jeigu ne augalininkystė, tai ko gero jau būtume pabaigę tą ūkininkavimą ir ieškoję kitų nišų, nes dėl gyvulininkystės yra labai prastai. Net darbininkai ūkiuose jau nebegali užsidirbti sau algos iš to, kiek šiandien gauname už parduotą pieną ar mėsą. Vakar pakrovėme 20 išbrokuotų karvių į sunkvežimius, kurie išgabeno jas į skerdyklą. Nebeinvestuojame į gyvulininkystę, nes ateitis  - niūri ir labai neaiški“, - teigė jaunasis ūkininkas.

Tomas neįsivaizduoja, kaip tokiame ūkyje reikėtų susitvarkyti be samdomų darbuotojų. Pasak pašnekovo, jo ūkyje jie dirba legaliai, sumokami mokesčiai, nes juk niekas negali prisiimti atsakomybės, jei įvyktų koks nors nelaimingas atsitikimas. Darbymetyje padeda ir šeimos nariai – žmona, brolis, tėvas...

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas apie šį jaunąjį ūkininką kalba su pasididžiavimu:

„Tomas yra žingeidus ūkininkas, visko norintis, pasiekiantis užsibrėžtus tikslus, jaunas ir perspektyvus. Todėl ir aš į jį dedu daug vilčių. Gal ateityje ir mane, kaip LŪS skyriaus pirmininką, galės pakeisti. Tik tokie žmonės pas mus turi ateiti. Tomas yra užkrečiantis pavyzdys, iš kurio gali pasimokyti daugelis jaunųjų ūkininkų. T. Kazlauskas labai domisi technologijomis, dažnai matau jį įvairiuose renginiuose“.