Tikrosios Rusnės salos žuvys: visas geriausias rūkyklas rasite vienoje gatvėje
Turbūt ne tik man pagalvojus apie rūkytą žuvį prieš akis iškyla pavadinimas „Rusnės žuvis“. Išvysti jį galima įvairiose Lietuvos vietose esančiuose turgeliuose. Vis dėlto niekas negali būti tikras, kad ten prekiaujama būtent Rusnės salos žvejų pagauta ir čia išrūkyta žuvimi. Tikrą rusnietišką žuvį rasite tik atvykę į Rusnės miestelį.
Čia, vienoje – Skalvių – gatvėje įsikūrusios net kelios žuvų rūkyklos, kuriose bet kuriuo metų laiku rasite rūkytos žuvies. „Kaip nutiko, kad visos rūkyklos yra vienoje vietoje? Gal vieni nuo kitų nusižiūrėjo?“, – klausiu Rusnės salos seniūnės Dalios Drobnienės. Jos šypsena išduoda, kad beveik pataikiau. Kaip ten bebūtų, atsidūrus Skalvių gatvėje bus svarbiausia išsirinkti kiemą, į kurį sukti: visos rūkyklos – šeimų verslai. Tad dūmai iš rūkyklų virsta ir žuvies prekyba vyksta kasdien, beveik visą parą.
Vedami seniūnės sukame į „Ingos rūkyklėlės“ kiemą, kur mus pasitinka šeimininkė Indrė Šatkienė ir jos dukra Živilė. Ši rūkyklėlė veikia jau gerus 25 metus. Į šeimos verslą įtraukta visa šeima.
„Tėtis turi žvejybos įmonę, visi kiti užsiėmę rūkyklos reikalais. Daugiausia, aišku, mama, kurią visi ir žino, kaip „Ingą“. Būna, užsaka pirkėjai į kiemą ir klausia: „Ar tu Inga?“ Kai atsakau, kad ne, dukra, jie iš karto prašo pakviesti mamą: nori pirkti iš jos“, – pasakojo turizmo studijas kremtanti, bet kartu ir šeimos versle besisukanti Živilė.
Tiems, kam kaip ir man kilo klausimas, kodėl rūkyklėlė pavadinta Ingos, o ne Indrės vardu, šeimininkė atsako: „Todėl, kad mane visi žino, kaip Ingą! Nors iš tiesų tėvai buvo pavadinę Indra. Bet man nepatiko galūnė -a, todėl darydamasi pasą užsirašiau, kad esu Indrė. Žmonės kažkodėl vadino ne Indra ar Indre, bet Inga. Taip ir liko“.
Du sūnus ir dukrą užauginusi moteris – vietinė, tad žuvis jai įprasta nuo gimimo. Lygiai taip pat ir jos vaikams. „Aš dabar žuvies gal mažiau valgau, sūnūs irgi. O dukra su vyru galėtų vien ja maitintis“, – žuvies rūkymo procesą prieš kamerą demonstruodama „Ingos rūkyklėlės“ šeimininkė.
Greta mamos besisukanti ir be žodžių jos paliepimus suprantanti dukra patvirtina ir tuoj pat pasiūlo vieną receptą – starkio su grūdėta varške: „Starkį pirmiausia išvalai (išimi vidurius per pilvą), nuskuti. Tada į žuvies vidų išverti indelį grūdėtos varškės. Paprastos, nesaldžios. Į ją įdeti krapų, pipirų, česnakiukų ir kepi. Galima kepti orkaitėje, galima – ant žarijų. Iškepus išeina žuvis su padažu. Labai skanu“, – pasakojo Indrė.
„Mes apskritai vasarą praktiškai visą žuvį kepame ant žarijų kieme. Gyvenimas vyksta lauke“, – apie pridūrė Živilė.
Dar vienas šeimos labai mėgstamas žuvies receptas – žuvis prikimšta daržovių ir kepta ant žarijų. Į vidų galima dėti viską, ką turi: papriką, morką, svogūną. Ypač skanus būna taip keptas karšis. Pastarasis jau daug metų yra pati populiariausia rūkyta žuvis tarp šios rūkyklėlės pirkėjų.
Visų mėgstamiausias – karšis
Įsigyti rūkytos žuvies į „Ingos rūkyklėlę“ užsuka tiek vietiniai, tiek užsienio turistai, pasak įmonės šeimininkų beveik visi dažniausiai perką karšį.
Tai – mėgstamiausia rūkyta žuvis, neturinti rimtų konkurentų. „Tai – ir tradicinė Rusnės žuvis, be to, jį iš tiesų visi mėgsta. Būna, žmonės sako: viską išragavome, bet grįžome prie karšio. O mes prieš daug metų šios rūklyklėlės veiklą irgi pradėjo nuo rūkytų karšių, nors dabar rūkome ne tik juos“, – pasakojo Indrė.
Nors konkurencija nemaža – rūkyta žuvimi prekiaujančių netrūksta ne tik Rusnėje, bet ir visame pamaryje, „Ingos rūkyklėlės“ šeimininkai neslepia recepto, kaip paruošia rūkymui karšius.
Prieskonių beveik nenaudojama: didžiausią darbą atlieka druska, o ją papildo pipirai ir česnakai. Kaip rūkymui paruošti karšį ir kitą žuvį Indrė demonstruoja ne tik žurnalistams, bet ir visiems norintiems – „Ingos rūkyklėlėje“ galima užsisakyti edukacinę programą. Jos metu ne tik klausysitės Indrės šeimos sukauptų žinių apie žuvį, matysite, kaip ji ruošiama rūkymui ir rūkoma, bet ir, kaip tikri gurmanai, galėsite prisikirsti ką tik iš krosnies išimto rūkyto skanėsto.
Pasak Indrės, edukacinės programos populiarios tarp įvairaus amžiaus žmonių – ne tik moksleivių, bet ir draugų kompanijų. Taip galima švęsti net gimtadienius. O ką? Juk vaišės garantuotos!
Daug metų žuvį rūkanti moteris pasakojo, kad geriausias skonis išgaunamas, kai deginamos gluosnio ir alksnio malkos. „Visa rūkykla išrūksta per 5-6 valandas. Pirmas sietas – 1,5-2 val., priklausomai nuo oro“, – rūkymo subtilybes atskleidė pašnekovė.
Vis dėlto nerasti Rusnėje rūkytos žuvies – sudėtinga. Juk šalia šios rūkyklos – kita. Praktiškai už tvoros – „Anitos žuvis“.
Kolega rado ir jam nematytų rūkytų „objektų“. O jūs, ar žinote kas tai?
Rūkyklų šeimininkės pasakojo, kad pirkėjų netrūksta – pirmą kartą atvažiavę dažnai virsta nuolatiniais. Kiek paprastai žuvies parduodama per dieną?
„Sezono metu – 50 kg praktiškai visada parduodame“, – sakė Indrė. Rusnės miestelyje esančių rūkyklų gaminiais prekiaujama ne tik Rusnėje, bet ir kitur, pavyzdžiui, Rietavo turguje. Vis dėlto tik užsukę į Rusnę rasite geriausią produkciją. Tokią, kuri jūsų akyse gali būti išimta iš rūkyklos.
Laukdami kvepiančio skanumyno pakelkite akis: esame tikri, kad pamatysite ne vieną gandrą. Viešnagės metu ne kartą aiktelėjome, nes dažno rusniškio kieme be šunų gyvena ir „neoficialūs“ augintiniai – gandrai.
Šaltinis: 15min.lt
„Tėtis turi žvejybos įmonę, visi kiti užsiėmę rūkyklos reikalais. Daugiausia, aišku, mama, kurią visi ir žino, kaip „Ingą“. Būna, užsaka pirkėjai į kiemą ir klausia: „Ar tu Inga?“ Kai atsakau, kad ne, dukra, jie iš karto prašo pakviesti mamą: nori pirkti iš jos“, – pasakojo turizmo studijas kremtanti, bet kartu ir šeimos versle besisukanti Živilė.
Tiems, kam kaip ir man kilo klausimas, kodėl rūkyklėlė pavadinta Ingos, o ne Indrės vardu, šeimininkė atsako: „Todėl, kad mane visi žino, kaip Ingą! Nors iš tiesų tėvai buvo pavadinę Indra. Bet man nepatiko galūnė -a, todėl darydamasi pasą užsirašiau, kad esu Indrė. Žmonės kažkodėl vadino ne Indra ar Indre, bet Inga. Taip ir liko“.
Du sūnus ir dukrą užauginusi moteris – vietinė, tad žuvis jai įprasta nuo gimimo. Lygiai taip pat ir jos vaikams. „Aš dabar žuvies gal mažiau valgau, sūnūs irgi. O dukra su vyru galėtų vien ja maitintis“, – žuvies rūkymo procesą prieš kamerą demonstruodama „Ingos rūkyklėlės“ šeimininkė.
Greta mamos besisukanti ir be žodžių jos paliepimus suprantanti dukra patvirtina ir tuoj pat pasiūlo vieną receptą – starkio su grūdėta varške: „Starkį pirmiausia išvalai (išimi vidurius per pilvą), nuskuti. Tada į žuvies vidų išverti indelį grūdėtos varškės. Paprastos, nesaldžios. Į ją įdeti krapų, pipirų, česnakiukų ir kepi. Galima kepti orkaitėje, galima – ant žarijų. Iškepus išeina žuvis su padažu. Labai skanu“, – pasakojo Indrė.
„Mes apskritai vasarą praktiškai visą žuvį kepame ant žarijų kieme. Gyvenimas vyksta lauke“, – apie pridūrė Živilė.
Dar vienas šeimos labai mėgstamas žuvies receptas – žuvis prikimšta daržovių ir kepta ant žarijų. Į vidų galima dėti viską, ką turi: papriką, morką, svogūną. Ypač skanus būna taip keptas karšis. Pastarasis jau daug metų yra pati populiariausia rūkyta žuvis tarp šios rūkyklėlės pirkėjų.
Visų mėgstamiausias – karšis
Įsigyti rūkytos žuvies į „Ingos rūkyklėlę“ užsuka tiek vietiniai, tiek užsienio turistai, pasak įmonės šeimininkų beveik visi dažniausiai perką karšį.
Tai – mėgstamiausia rūkyta žuvis, neturinti rimtų konkurentų. „Tai – ir tradicinė Rusnės žuvis, be to, jį iš tiesų visi mėgsta. Būna, žmonės sako: viską išragavome, bet grįžome prie karšio. O mes prieš daug metų šios rūklyklėlės veiklą irgi pradėjo nuo rūkytų karšių, nors dabar rūkome ne tik juos“, – pasakojo Indrė.
Nors konkurencija nemaža – rūkyta žuvimi prekiaujančių netrūksta ne tik Rusnėje, bet ir visame pamaryje, „Ingos rūkyklėlės“ šeimininkai neslepia recepto, kaip paruošia rūkymui karšius.
Prieskonių beveik nenaudojama: didžiausią darbą atlieka druska, o ją papildo pipirai ir česnakai. Kaip rūkymui paruošti karšį ir kitą žuvį Indrė demonstruoja ne tik žurnalistams, bet ir visiems norintiems – „Ingos rūkyklėlėje“ galima užsisakyti edukacinę programą. Jos metu ne tik klausysitės Indrės šeimos sukauptų žinių apie žuvį, matysite, kaip ji ruošiama rūkymui ir rūkoma, bet ir, kaip tikri gurmanai, galėsite prisikirsti ką tik iš krosnies išimto rūkyto skanėsto.
Pasak Indrės, edukacinės programos populiarios tarp įvairaus amžiaus žmonių – ne tik moksleivių, bet ir draugų kompanijų. Taip galima švęsti net gimtadienius. O ką? Juk vaišės garantuotos!
Daug metų žuvį rūkanti moteris pasakojo, kad geriausias skonis išgaunamas, kai deginamos gluosnio ir alksnio malkos. „Visa rūkykla išrūksta per 5-6 valandas. Pirmas sietas – 1,5-2 val., priklausomai nuo oro“, – rūkymo subtilybes atskleidė pašnekovė.
Vis dėlto nerasti Rusnėje rūkytos žuvies – sudėtinga. Juk šalia šios rūkyklos – kita. Praktiškai už tvoros – „Anitos žuvis“.
Kolega rado ir jam nematytų rūkytų „objektų“. O jūs, ar žinote kas tai?
Rūkyklų šeimininkės pasakojo, kad pirkėjų netrūksta – pirmą kartą atvažiavę dažnai virsta nuolatiniais. Kiek paprastai žuvies parduodama per dieną?
„Sezono metu – 50 kg praktiškai visada parduodame“, – sakė Indrė. Rusnės miestelyje esančių rūkyklų gaminiais prekiaujama ne tik Rusnėje, bet ir kitur, pavyzdžiui, Rietavo turguje. Vis dėlto tik užsukę į Rusnę rasite geriausią produkciją. Tokią, kuri jūsų akyse gali būti išimta iš rūkyklos.
Laukdami kvepiančio skanumyno pakelkite akis: esame tikri, kad pamatysite ne vieną gandrą. Viešnagės metu ne kartą aiktelėjome, nes dažno rusniškio kieme be šunų gyvena ir „neoficialūs“ augintiniai – gandrai.
Šaltinis: 15min.lt
Straipsnio komentarai
papasakokite2018-03-24
kur gaunate šviežios žuvies?
Šaldyta žuvis iš Lenkijos...apgavikai...
Šaldyta žuvis iš Lenkijos...apgavikai...
Darius2016-07-18
Rukant zuvi labai tinka prie druskos pipiru ir cesnaku kmynai
linas2016-07-17
nieko gero is tos ingos rukykleles per daug cia tik giriama
bet ir rusnėje skanumėlis 2016-07-17
va KUR SAKUČIU k dauparu k ten tai superinė žuvis rukyta