Privatizavo bendrojo naudojimo koridorių

O namas, kuriame vyksta tokie keisti dalykai, yra pačiame Katyčių miestelio centre, šalia akmenimis grįstos aikštės. Beje, ant pastato nėra jokios lentelės su gatvės pavadinimu ir namo numeriu. Ant sienos išpaišytas tik septynženklis inventorizacinis numeris.

Visos problemos atsirado neseniai, kai rusniškė aukciono būdu nusipirko iš Savivaldybės butą (buvusias bibliotekos patalpas). Naujoji savininkė tame pačiame name butą turinčiai garbaus amžiaus sulaukusiai D. Vaitiekienės mamai Zitai Šimkienei pareiškė, kad nuo šiol jai priklauso ir bendrojo naudojimo koridorius. Ji pasiūlė Z. Šimkienei į savo butą lipti pro langą arba išsigriauti sieną ir pasidaryti kitą įėjimą iš lauko į savo butą. „Atiduosi man namo raktus, ir viskas“, - pareiškė rusniškė. Ta moteris, pasak D. Vaitiekienės, ir per telefoną jos mamą koneveikia ir ko tik nedaro.

D. Vaitiekienė piktinosi ir tuo, kad Katyčių seniūnas Jonas Lukošaitis visur vaikšto tik su ta rusniške, o su Z. Šimkiene visai nekalba – kai ji ką nors pasako, žodžiai atsimušą į seniūną kaip į sieną. „Kuo toliau nuo rajono centro, tuo didesnė netvarka“, - teigė D. Vaitiekienė.

„Šilokarčemos“ korespondentas nuvyko į Katyčius ir susitiko su Z. Šimkiene. Ši moteris sakė jau anksčiau, kai seniūne dar dirbo Juzefa Tamavičienė, norėjusi prašyti pastarosios, kad jai leistų išsipirkti ir tą koridorių. Bet kažkas Z. Šimkienei patarė apie tai net neužsiminti seniūnei, nes gali parodyti pirštą prie smilkinio – supraskite, „trūksta varžtelių“. Juk visiems ir taip aišku, kad bendrojo naudojimo patalpos niekada nebuvo privatizuojamos, to nebus ir ateityje.

O ką apie tai mano Katyčių seniūnas J. Lukošaitis? Jis paaiškino, kad privatizuoti tas buvusias bibliotekos patalpas Savivaldybė pradėjo jau berods prieš penkerius metus. Niekaip jų ilgai nepardavė. „Ruošiant privatizavimui patalpų planą, turėjo būti parduota tik pusė to koridoriaus, - pasakojo J. Lukošaitis. - Juk žmonės nevaikščios pro kaminą į savo butą ar pro langą... Ir padarė ta privatizavimo tarnyba taip, kaip padarė. Aš Savivaldybės administracijos direktoriui Sigitui Šepučiui tai parodžiau, viską paaiškinau, tai jie garantavo, kad ištaisys tą klaidą. Žinoma, Savivaldybė rusniškei grąžins ir dalį pinigų už pusę koridoriaus. Viskas išsispręs taip, kad abiem žmonėms būtų gerai“.

Tik šioje istorijoje yra klausimas – kodėl? Kodėl moteris redakcijoje turėjo skųstis Katyčių seniūno elgesiu ir kodėl jis jai negalėjo paaiškinti taip, kaip šįkart padarė „Šilokarčemos“ redakcijai? Išvadas tegul daro skaitytojai...