Kodėl kai kurie žmonės vengia atostogauti

– Atostogos yra labai svarbus dalykas, tai – pauzė nuo atsakomybių, rutinos ir reikalingos visiems, tiek suaugusiesiems, tiek vaikams.

– Kodėl atostogos žmogui būtinos?

– Yra energijos, kurią žmogus gali eikvoti, limitas. Kiekvienas turime daugiau ar mažiau energijos, kurią naudojame tiek darbe, tiek savo namuose. Kartais energijos darbe išnaudojame per daug, nes turime atlikti svarbias užduotis. Arba mums atrodo, kad tos užduotys yra labai svarbios ir be mūsų to padaryti neįmanoma. Bet nepakeičiamų žmonių nėra. Jei tai suprantame, labai gerai. Tuomet galime sau leisti atsitraukti nuo rūpesčių ir susiplanuoti atostogas. Pailsėti nuo esamų darbų mes privalome, juk ilgainiui pradedame ko nors nepastebėti, mums ima grėsti perdegimas, klaidos, pyktis ant savo šeimos narių ir visų aplinkinių. Nuovargis atsiranda net jei atrodo, kad energijos šaltinis neišsemiamas.

Galima sutikti žmonių, kurie užsiplieskia dėl nieko, yra sudirgę, pikti, nelaimingi. Tai gali būti ir dėl labai paprastų dalykų – kai visko tiesiog per daug. Tuomet reikalinga pauzė. O apie tai dažniausiai pasako atsiradusios ligos. Tačiau reikia ne laukti ligos, o pasirūpinti savimi anksčiau. Atostogos ir yra galimybė pasirūpinti savimi.

– Kodėl kai kurie iš mūsų tokios galimybės neišnaudoja – vengia atostogų, jas atidėlioja, net neplanuoja atostogauti?

– Yra kelios priežastys.  Viena iš jų ta, kad žmonės nemoka planuoti. Yra žmonių, kurie sėda į automobilį ir išvažiuoja į sodybą, prie jūros ar nusiperka bilietus į paskutinės minutės kelionę. Spontaniškumas gerai, bet  kartais, ypač jei toks žmogus turi partnerį, vaikų, tai netinka. Reikia mokytis planuoti savo veiksmus.

Kita priežastis – vengimas, kai žmonės nenori išeiti atostogauti, nes mano, kad be jų nebus susitvarkyta. Tai ypač aktualu darbdaviams. Visgi tos įmonės, kurios, net išėjus darbdaviui, puikiai funkcionuoja, yra pačios sėkmingiausios. Jos moka spręsti problemas ir niekas nėra sutelkta tik į vieną žmogų. Žmogus, manantis, kad be jo įmonė sugrius, turėtų atsigręžti į save ir pasižiūrėti, kas vyksta. Gal jis vengia atostogų, nes neturi su kuo jas leisti? Arba nemoka leisti laiko vienas? Galbūt žmogus nenori leisti laiko su savo šeima, nes įvyko ar tebevyksta konfliktas? Kodėl vengiama, reikėtų klausti tik savęs paties.

O dar viena priežastis ta, kad ne visi žmonės gauna galimybę atostogauti tada, kai to nori. Atostogų grafikas juk derinamas su daugybe darbuotojų.

– Į ką reikia atkreipti dėmesį planuojant atostogas? Kiek reikia atostogauti, kad pailsėtume?

– Daug kas gali pasipiktinti ir sakyti, kad ne viskas priklauso nuo norų ir reikia žvelgti į realybę. Iš tiesų viskas priklauso nuo žmogaus ir viską galima koreguoti. Kalbant apie atostogų trukmę, dvi savaitės yra minimalus laikas, per kurį galima šiek tiek pailsėti nuo to, kas vyko kiekvieną dieną pusę metų ar metus. O tam, kad į darbą būtų grįžta su džiaugsmu, būtų malonu sutikti kolegas, reikia 3–4 savaičių. Tiek reikia, kad atpalaiduotume ir kūną, ir emocijas.

Siūlau pažiūrėti į savo darbo grafikus ir nuspręsti, ar norisi mirti jaunam ir sveikam, ar norisi gyventi, sukurti šeimą, matyti augančius vaikus, įdomų pasaulį. Reikia pažiūrėti ir pasvarstyti, ar nėra įsikinkyta į darbo jungą, gaunant tik trumpas atostogų „injekcijas“ ar belaukiant ilgųjų savaitgalių. Reikia pagalvoti bent apie tris savaites atostogų, kad žmogus per jas ne tik miegotų, bet ir spėtų ką nors nuveikti.

– Į ką reikia atkreipti dėmesį planuojant atostogas, kaip ilsėtis?

– Kiekvieno poreikiai individualūs, svarbu atkreipti į juos dėmesį. Tačiau čia kyla kita problema – žmonės negeba suvokti savo poreikių. Reikia suprasti, kad atostogos yra tam, kad būtų pailsėta, o ne dar labiau pavargta. Kiekvieno žmogaus poilsio poreikis yra skirtingas. Galbūt kažkam lengviau ilsėtis vienam, o jei atostogaujama su vaikais, tai – puiki proga mokytis bendradarbiauti tarpusavyje ir mokyti vaikus, kaip ieškoti kompromiso. Svarbu neversti kitų daryti to, kas nepatinka, pavyzdžiui, versti visus lakstyti po muziejus, nes kartais žmonės nori leisti laiką ramiai.

– Kaip elgtis ir ieškoti kompromisų, jei šeimoje vyrauja skirtingi interesai?

– Labai svarbu derintis, tačiau taip pat – jausti šeimą. Jei kalbama apie kelis žmones, svarbus tampa stabilumas. Kartais tėvai, spontaniškai nupirkę paskutinės minutės kelionės bilietus, nepagalvoja apie tai, kad vaikai turi draugų, kad galbūt dėl kažko su jais tarėsi, derinosi. Aš esu už pusiausvyrą ir stabilumą.

Žinoma, atostogauti kartu su šeima ir net tris savaites – labai didelė prabanga. Vis dėlto tai labai svarbu. Kad ir koks būtų chaotiškas ir besikeičiantis pasaulis, turi būti tam tikri rėmai. Anksčiau žmonės daugiau ar mažiau žinojo, kas vyks, o šiandien tokio žinojimo mažiau. Ir tėvams, ir vaikams, kai aplinkui viskas taip keičiasi, stabilumo poreikis taip pat yra didesnis. Tas rėmas ir gali būti šeima, o jeigu tėtis ir mama atostogauja atskirai, vaikai dar kitur, kaip galime kalbėti apie stabilumą?

– Kalbant apie šių dienų atostogų madas, tarsi yra padėtas lygybės ženklas tarp atostogų ir kelionių.

– Žmonėms poveikį daro aplinka, skubėjimas, net galimybės. Tai, ko negalėjome daryti prieš 20 metų, šiandien galime – labai realiai ir santykinai nebrangiai. Visus šiuos veiksnius reikia įvertinti, bet ir pagalvoti, kam tos atostogos reikalingos. Jei norisi pasipuikuoti, išsiųsti vaiką į stovyklą, išvažiuoti ir pabūti Kanaruose, nes visi ten jau buvę, skristi lėktuvu, nes dar niekada neskraidyta – kalbama ne apie atostogas, o apie konkurenciją ir žemą savivertę.

Svarbu atsižvelgti į savo poreikius ir galimybes. Mada neturėtų daryti įtakos, nes jei bus orientuojamasi į jas ar kitus žmones, tai visą gyvenimą bus vejamasi, bet liekama vargšu. Svarbu apskaičiuoti savo finansus, nes už atostogas nereikėtų atidirbinėti visus metus. Žmogui patartina nuspręsti, ko jam reikia – gal kur nors išskridus bus labiau atsipalaiduota, tačiau jei ir ten bus neatsitraukiama nuo kompiuterio ir telefono, pinigai bus išleisti veltui.

– Ar žmogus gali gerai pailsėti būdamas namuose ir užsiimdamas jam mielais dalykais, ar derėtų tą aplinką keisti?

– Ne kiekvienam lengva savo namuose taip stipriai atsiriboti nuo stimuliacijos, kad pasijustų laisvai. Dauguma, būdami namuose, eina tvarkytis, nes turi daugiau laiko. Tai nėra blogai, tačiau čia pat dažnai tikrinami laiškai, baigiami darbai ir pan., tad tai jau nebėra atostogos. Jei žmogus nesugeba atsiriboti nuo tokių darbų ir reikalų – bėda, o jei tai padaryti geba – žinoma, ilsėtis galima ir namuose. Tačiau tikrai žinau, kad daug lengviau atsiriboti susikrovus daiktus ir kur nors išvykus. Nėra būtina vykti kur nors labai toli. Galima išvažiuoti pas gimines, tėvus, į kaimą, sodybą. Yra netolimų ir nebrangių kelionių, tiesiog reikia apskaičiuoti finansus, artimiausius didelius pirkinius ir pasiplanuoti.

– Ar svarbu, su kokia kompanija atostogaujame?  

– Taip, labai svarbu, su kuo išsiruošiame į kelionę. Taip pat svarbus ir pačios kelionės planas, kas bus veikiama. Jei žmogus nori lipti į kalnus, reikia žinoti, ar kitas žmogus tam pajėgus, ar neteks nešti papildomo krūvio. Ne iš nedraugiškumo, o todėl, kad kiekvieno žmogaus nusiteikimas ir pajėgumas yra toks, koks yra.

– Dar sakoma, kad kelionėje pažinsi draugą.

– Tai tiesa, bet kartais norisi važiuoti atostogauti su savo draugais, tačiau ne visi gali suderinti laiką, finansus ir pan., tad tenka išvykti ne su draugais, o su pažįstamais. Tuomet prasideda staigmenų ir atradimų metas – paaiškėja, kaip gebama bendrauti, kai susidaro sudėtingos situacijos, pavyzdžiui, negaunamas norėtas viešbutis, vienas asmuo nori valgyti, o kitas – miegoti. Jei tai nėra itin artimas draugas, sunku atvirai viską išsakyti, tenka nutylėti, pakentėti. Reikia mokėti derintis ir tai yra puiki galimybė praplėsti savo ribas, dar labiau subręsti.

– Kaip elgtis, kad išvengtume streso po atostogų ir grįžę į darbą galėtume ten vėl sėkmingai dirbti?

– Reikia mokytis tiek nuo darbo atsiriboti, tiek į jį vėl įsitraukti. Turime įvertinti savo organizmo pajėgumą, negrįžti į darbą vos tik parskridę iš kelionės, kurioje savijautą veikė valandų skirtumas, temperatūra, kitoks maistas.