Už prekybą vaiku šilutiškiui – pusseptintų metų nelaisvės

Globos namų direktorius: „Ši situacija mums buvo skaudi“

Tuomet Saugų vaikų globos namų auklėtinis, šešiolikametis neva už skolą turėjo atidirbti užsienyje - vagiliauti Škotijos parduotuvėse. Bet šis nusikaltimas nebuvo įvykdytas – kelią jam užkirto akylūs policijos pareigūnai, sustabdę į kelionę jau vykstantį mikroautobusą. 2013 metų balandžio 5-osios naktį įtariamųjų laukė Tauragės ir Šilutės policijos pareigūnai, paspendę kelias pasalas.

Jie netoli Gargždų sustabdė mikroautobusą, kuriuo vežiojami žmonės iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją. Transporto priemonėje buvo ir šešiolikametis – Saugų vaikų globos namų auklėtinis. Pas jį lydėjusį D. Irasiką rasta kanapių. Jis šiais kvaišalais jau buvo spėjęs pavaišinti ir šešiolikametį. Tai patvirtino ir vėliau atlikti tyrimai.

Tą naktį buvo sulaikyti dar trys įtariamieji. Du iš jų vyko lengvuoju automobiliu ir stebėjo, ar viskas klostosi kaip suplanuota.

Atliekant ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad šešiolikamečiui buvo perduota dešimt po 40 litų (11,58 Eur) kainuojančių narkotikų pakuočių, kurias pardavęs jis turėjo atsiskaityti su tiekėjais. Paauglys teigė, kad tą „žolę“ išmetęs prie vaikų globos namų tvoros, o kitą dieną ten jos neberadęs. Tada jis buvo gąsdinamas, sumuštas, jam įsakyta vykti į užsienį, kur vogdamas iš parduotuvių turėjo atsiskaityti už skolą. Įbaugintas šešiolikmetis atėjo pas vaikų globos namų direktorių Eugenijų Judeikį ir viską papasakojo.

Vakar E. Judeikis, „Šilokarčemos“ pakalbintas, sakė nebenorintis kalbėti apie šią situaciją: „Patikėkite, ji tiek skaudi buvo mums ir tiek ilgai tęsiasi, ir dar iki šiol nesibaigė“.

Pasidomėjus, ar dažnai pasitaiko atvejų, kai globos namai turi susidurti su policija ir teismais, E. Judeikis šitų dalykų nesureikšmino: „Su teismais ir policija būna pakankamai dažni atvejai. Toks jau tas mūsų gyvenimas – vis dėlto čia gyvena nepilnamečiai, daugeliu atvejų patekę iš tam tikrų asocialių šeimų. Bet tai yra eiliniai dalykai, kurie vyksta nuolat“.

Ir šitam vaikų globos namuose gyvenusiam šešiolikamečiui likimas nebuvo malonus. Berniuko neaugino tikrieji tėvai, keletą metų jį globojo svetima moteris. Gali būti, kad jis ir pats vartojo kvaišalus.

Po minėtojo incidento šešiolikamečiu rūpinosi „Carito“ atstovės, pasamdžiusios advokatą ir pateikusios teismui 2 896 eurų neturtinės žalos atlyginimo civilinį ieškinį. Teismas šį prašymą patenkino. Ieškinį visi trys nuteistieji turėjo atlyginti solidariai. Bet nė vienas iš jų savo kaltės nepripažino. Ir taip nuteistųjų skundus, apkeliavęs kelias teismų instancijas, pasiekė net Lietuvos apeliacinį teismą.

Pasak Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro Ruslano Ušinsko, šie šilutiškiai rengėsi vaiką išgabenti organizuota grupe iš anksto susitarę. Tai patvirtino nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, pokalbiai telefonu, kita bylos medžiaga.

Byloje liko tik vienas kaltininkas

Liepos 8-osios Lietuvos apeliacinio teismo pranešime teigiama, kad nuteistieji Žygimantas Vaičiukas ir Tomas Bartkus dėl vaiko pardavimo išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Teismo nuomone, byloje nėra neginčijamų duomenų apie tai, kad Ž. Vaičiukas žinojo, jog į užsienį gabenamas nepilnametis ir kad susitarta, jog jis užsienyje vogs. Byloje nustatyta, to neneigė ir Ž. Vaičiukas, kad į jį kreipėsi pažįstami, prašydami surasti kelis asmenis, kurie galėtų užsienyje dirbti statybose, tačiau nebuvo jokios kalbos apie nepilnametį ir planuojamas vagystes.

Į užsienį vežtas nepilnametis savo parodymuose taip pat nepatvirtino pažįstantis Ž. Vaičiuką ar kad šis buvo prisidėjęs prie jo išvežimo. Nepasitvirtinus Ž. Vaičiuko žinojimui apie į užsienį vežamą vaiką, nesant suvokimo apie dalyvavimą organizuotoje grupėje, buvo konstatuota, jog nėra nusikaltimo sudėties, todėl Ž. Vaičiukas dėl vaiko pirkimo ir pardavimo organizuotoje grupėje išteisintas.

Išteisinęs pastarąjį asmenį, teismas tuo pačiu pagrindu išteisino ir nuteistąjį šilutiškį T. Bartkų. Byloje nustatyta, kad T. Bartkus buvo vienas iš asmenų, kuris su nepilnamečiu vyko į užsienį, tačiau taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad jis žinojo, jog vežamas žmogus yra nepilnametis vaikas.

Bet užtat byloje neginčijamai nustatyta, jog D. Irasikas, pavartodamas psichologinį smurtą, t. y. baugindamas nepilnametį, įkalbėjo jį vykti į Škotiją vogti. Nuteistasis D. Irasikas nuvežė nepilnametį iki išvežimui skirtos vietos, užtikrino jo įsėdimą į transportą, vykstantį į užsienį. Teismas konstatavo, kad D. Irasikas žinojo, jog nukentėjusysis yra 16 metų amžiaus. Nepilnametis buvo pažeidžiamas ne tik dėl savo nepilnametystės, bet ir dėl blogos materialinės padėties, socialinių problemų.

D. Irasiko veika buvo perkvalifikuota, nes neliko organizuotos grupės kaip kvalifikuojančio požymio. Perkvalifikavus veiką, jam paskirta penkerių su puse metų laisvės atėmimo bausmė. Šią bausmė subendrinus su kitu nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė D. Irasikui – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams.

Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėjo jo paskelbimo dieną, tačiau dar gali būti per tris mėnesius kasacine tvarka skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.