Usėnų seniūnijoje veiks kapinės

Kasmet tvarkomos kapinės

Usėnų seniūnas Algirdas Rauktys sako, kad kasmet stengiasi sutvarkyti po dvejas kapines iš pagrindų – iškirsti priaugusius krūmus, išvalyti, pasirūpinti senomis tvoromis. Į darbus kimba ne tik seniūnijos darbuotojai, bet ir viešuosius darbus atliekantys žmonės. Šalia šventos vietos turinčių nuosavas žemes ūkininkų prašoma galimybei esant jas aptverti savo lėšomis, kad po mirusiųjų miestą nevaikščiotų raguočiai. 

Seniūno duomenimis, jau sutvarkytos aštuonerios apleistos ir niekieno nelankomos kapinės, todėl čia kasmet nebereikia tiek daug darbo įdėti. „Kai sutvarkai iš pagrindų, paskui lengva jas prižiūrėti. Taip patiriama mažiau išlaidų. Užtenka vieno žmogaus, kuris jas visas per mėnesį  sutvarko, nes reikia tik nušienauti žolę, išpjauti naujai išdygusius medelius“, - tęsė pokalbį pašnekovas. Seniūnijoje šiuo metu veikiančių kapinių nėra. Todėl jau numatyta vieta, kur galėtų būti praplėstos senosios kapinės. Kai bus sutvarkyti visi dokumentai, patvirtintas projektas ir priimtas Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimas, gyventojai galės laidoti mirusiuosius kapinėse, esančiose šalia Naujapievių kaimo. Tai senos evangelikų liuteronų kapinės, prie kurių yra neblogas privažiavimas. Paskutinį kartą čia palaidoti žmonės prieš 50-60 metų.

Žmonės nori laidoti artimuosius seniūnijos kapinėse

„Kapinės – problema. Yra Usėnų parapija, o kapinių nėra. Didžioji dalis gyventojų savo artimuosius laidoja Rukų kapinėse, kurios priklauso kitai seniūnijai. Nelabai kas nori leisti laidoti kitos seniūnijos gyventojus. Kada bus praplėstos kapinės, dar neaišku. Tačiau jau pirmieji žingsniai padaryti. Tikiuosi, kad kelerių metų laikotarpyje viskas bus sutvarkyta ir kapinių plotas padidės dviem hektarais. Dabar tame plotelyje auga žilvičiai “, - pasakojo A. Rauktys. Jis net apklausą seniūnijoje organizavo. Po jos paaiškėjo, kad vietos gyventojai labai nori turėti veikiančias savo kapines.

Seniūnas labai stengėsi, kad seniūnijoje atsirastų bent riboto veikimo kapinės, kuriose būtų laidojami šeimos nariai tose kapinėse, kur jau palaidoti jų artimieji. Todėl iš 25 kapinaičių septyniose – Kavolių, Svaraitkiemio, Galzdonų, Naujapievių, Reizgių, Užpelkių, Usėnų -  galima laidoti žmones. Kad Kavolių kapinės būtų riboto laidojimo, pasiekta prieš septynetą metų. Likusios šešerios kapinaitės šį statusą gavo nuo praėjusio pavasario.

Tvarko kapines

Richard Liolat ir jo žmona Birutė Liolaitienė – iš tų, kurie daug laisvo laiko skiria kapų gražinimui. Ūkininkaujanti pora nuolat tvarko Kavolių senąsias evangelikų kapines. „Vaikystėje padėdavau jas tvarkyti mamai. Ji  2003 metais žuvo. Nuo tada ir perėmėme  šį darbą. Anksčiau jas tvarkė ir senoji karta – Timpai, Krepštekiai, Linkiai, Kiaukai, Kuskiai, Ditkūnaitė.  Kavoliuose palaidoti tėvai ir seneliai. Tiesiog atlieku savo pareigą. Man daug padeda vaikai, brolių šeimos“, - pradėjo pokalbį Richard. Vyro širdis džiaugiasi, kad į pagalbą mielai ateina seniūnija, vietos gyventojai.  Anot jo, tai rodo, kad keičiasi žmonių požiūris, pradedama žiūrėti į senąsias kapines kaip į istoriją.

Sutvarkytose Kavolių senosiose evangelikų liuteronų kapinaitėse R. Lolat iniciatyva kasmet rengiamos kapinių šventės, į kurias renkasi usėniškiai. 

Usėnų bibliotekininkė Onutė Miliauskienė pamena, kad domėtis Mažosios Lietuvos paveldu, senosiomis evangelikų liuteronų kapinaitėmis, vadinamomis muziejumi po atviru dangumi, pradėjo tuomet, kai buvo pakviesta į Kavolių kapinių šventę.

Dabar O. Miliauskienės ir R. Lolat iniciatyva Usėnų apylinkėse aptiktos ir užfiksuotos 27 kapinaitės. Užrašyti ir vyresniųjų žmonių prisiminimai apie kapinaitėse palaidotus jų artimuosius, atlikti kapinaičių, kapaviečių matavimai, aprašymai bei padarytos schemos.

Fiksuoja išlikusias antkapinių paminklų epitafijas

O. Miliauskienė ir R. Lolat, tyrinėdami seniūnijos senąsias kapines, fiksuoja išlikusias antkapinių paminklų epitafijas. Bendradarbiaujant su Klaipėdos universitetu buvo surengta edukacinė-pažintinė ekspedicija „Mūsų krašto praeities beieškant“, kurioje kartu su universiteto studentais bei dėstytoju prof. dr. Rimantu Sliužinsku dalyvavo ir Usėnų pagrindinės mokyklos mokiniai. Ekspedicijos dalyviai aplankę Usėnų ir Stoniškių senąsias kapinaites įamžino ir suregistravo kapinėse likusius senus kryžius, koplytstulpius, antkapinius paminklus ar jų likučius, kapinių vartus, o surinktą medžiagą perdavė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto archyvui.

„Noriu, kad informaciją turėtų ateities kartos. Pradėjau tą darbą ir nebeįmanoma sustoti. Noriu ir pati būti palaidota seniūnijos kapinėse“, - kalbėjo O. Miliauskienė.

Krašto tyrinėtojai ne vienam padėjo surasti savo artimųjų kapus įvairiose seniūnijos kapinaitėse. Jų dažnai ieško ir svečiai iš užsienio.