Ekspertai vertins užtvankas Šilutės rajone

Tikėtina, kad kažkur gali įvykti nelaimė

Ekologinė nelaimė Degučiuose atsitiko 2013-ųjų gegužę. Tuomet atskilus dirbtinio apie 6,4 ha tvenkinio betoninės užtvankos gabalams, visas jo vanduo pro perteklinio vandens pralaidos įtekėjimo dalies konstrukcijoje atsivėrusias skyles nutekėjo į nedidelį Mirglono upelį. Tuomet vietos gyventojai puolė rankioti ant nusausėjusio tvenkinio dugno ar sekliame vandenyje dūstančias žuvis. Net ir po keletą kilogramų sveriančius karpius, lydekas, šamus ir kitas žuvis žmonės į namus nešė kibirais.

Ištyrus užtvankos statybai naudotą betoną paaiškėjo, kad šis buvo ne tik netinkamas, bet ir prastai sutankintas. Tad tokia avarija buvo užprogramuota iš anksto, pastačius užtvanką. Buvo tik laiko klausimas, kada ji įvyks.

Degučių užtvankos rekonstrukcija, įskaitant projekto parengimą, kainavo beveik 190 tūkstančių eurų.

Be Degučių Šilutės rajone yra dar šešios tokios pat nė karto kapitališkai neremontuotos užtvankos. Visos jos pastatytos 1973-1984 metais. Vargu, ar galima tikėtis, kad jas statydami statybininkai dirbo sąžiningai ir nepaliko analogiško broko. „Ilgiau delsti negalime. Nenorime, kad pasikartotų Degučių užtvankos scenarijus. Visos užtvankos labai senos ir tikėtina, kad kažkur gali įvykti nelaimė“, - pasakojo Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis.  Pasak jo, netrukus bus atlikta Šilutės rajone esančių, valstybei nuosavybės teise priklausančių ir Savivaldybės patikėjimo teise valdomų Žemaičių Naumiesčio, Krauleidiškės, Šylių ir Vainuto užtvankų techninės būklės pilna ekspertizė.

Reikia patikrinti ir įvertinti užtvankų bendrą techninę būklę

Degučių užtvanka  jau sutvarkyta, Ramučiuose – pastatyta hidroelektrinė ir ten esančią užtvanką prižiūri jos statytojas. Anot P. Budvyčio, Švėkšnos užtvanka nėra problemiška, o Makių – nedidelė, trijų metrų aukščio, šalia jos nėra įsikūrusių gyventojų, todėl įvykus nelaimei niekas nenukentėtų. „Svarbiausia sutvarkyti Žemaičių Naumiesčio užtvanką. Tvenkinio bendras plotas – 29,9 ha, didžiausias pačios šachtos aukštis – 9,6 m. Jis yra beveik pačiame miestelyje ir naudojamas  rekreacijai. Čia mėgsta laiką leisti ne tik naumiestiškiai, bet ir aplinkinių kaimų gyventojai. Tvenkinys naudojamas ir priešgaisrinėms reikmėms.  Būtina pasirūpinti iš anksto, kad kas nors nenutiktų“, - teigė P. Budvytis.

Pasak pašnekovo, reikia patikrinti ir įvertinti užtvankų bendrą techninę būklę, pagrindinius hidrotechnikos patikimumą sąlygojančius ir kitus elementus, norint nustatyti hidrotechnikos statinių atitiktį esminiams statinio bei statinio projekto reikalavimams. Po ekspertizės bus parengtos rekomendacijos dėl tolesnio užtvankų eksploatavimo.

Už darbus bus atsiskaityta Valstybės biudžeto melioracijos programos lėšomis. Vienos užtvankos ekspertizė kainuos daugiau nei 2 tūkst. eurų.

Komercinius pasiūlymus pateikė trys įmonės. Šiuo metu vykdomos viešojo pirkimo procedūros. Po poros savaičių tikėtina, jog su tinkamą pasiūlymą pateikusia įmone bus pasirašyta sutartis.

Lėšų užtvankų rekonstrukcijos darbams bus prašoma iš Žemės ūkio ministerijos.