Perspėja biurų darbuotojus: ankstyvos mirties rizika – didesnė, nei manyta

Ištyrus daugiau kaip milijoną suaugusiųjų nustatyta, kad bent aštuonias valandas per dieną sėdinčiam žmogui rizika anksti numirti gali būti iki 60 procentų didesnė.

Fizinei veiklai – bent valanda per dieną

Mokslininkų teigimu, sėdimas gyvenimo būdas kelia tokį patį didelį pavojų visuomenės sveikatai kaip rūkymas ir sukelia daugiau mirčių negu nutukimas. Todėl jie skatina visus, ištisas valandas sėdinčius už darbo stalo, keisti rutiną ir kas valandą penkias minutes skirti poilsiui, o per pietų pertrauką ir vakare – pasimankštinti.

Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad sparčiam ėjimui arba važiavimui dviračiu skirtą valandą išskaidžius trumpomis atkarpomis per visą dieną, pavojų, kurie galėtų kilti kasdien sėdint aštuonias valandas, nebelieka.

Vadovaujantysis mokslininkas prof. Ulfas Ekelundas, dirbantis Kembridžo universitete ir Norvegijos sporto mokslų mokykloje, sakė: „Mes nustatėme, kad bent viena valanda aktyvios fizinės veiklos – spartaus ėjimo arba važiavimo dviračiu – per dieną panaikina ryšį tarp sėdėjimo laiko ir mirties rizikos“.

Pasak jo, pakanka intensyviai pasivaikščioti bent penkių kilometrų per valandą greičiu. 

„Nebūtina treniruotis, nebūtina vaikščioti į sporto salę – pakanka iš ryto, per pietų pertrauką arba po darbo tiesiog sparčiau pasivaikščioti. Galima susiplanuoti kelis trumpus pasivaikščiojimus – svarbu, kad iš viso išeitų bent valanda“, – aiškino mokslininkas.

Skatinti laikytis sveikos gyvensenos įpročių raginami ir politikai – stoteles įrengti atokiau, savaitgaliais tam tikrose vietose drausti automobilių eismą, parkuose įrengti viešus sporto aikštynus.

Reikia stengtis būti fiziškai aktyvesniems

Daugelis biurų darbuotojų dažniausiai nurodo, kad dėl darbo pobūdžio jie tiesiog privalo ilgai sėdėti, tačiau mokslininkai rekomenduoja jiems vis tiek stengtis ištrūkti ir bent trumpai pasivaikščioti.

„Kas valandą darykite penkių minučių pertraukėlę – nueikite į gretimą kabinetą, užlipkite laiptais iki kavos aparato, nueikite iš spausdintuvo pasiimti popierių, – patarė prof. U. Ekelundas. – Stenkitės kasdien gyventi aktyviau.“

Tyrėjai ragina darbdavius sudaryti palankesnes sąlygas darbuotojų fizinei veiklai – šiuo tikslu siūloma darbovietėse įrengti dušus ir sporto sales, suteikti darbuotojams ilgesnes pertraukas.

Atliekant tyrimą nepavyko tiksliai nustatyti, kodėl nuolat ilgai sėdėti yra taip pavojinga sveikatai. Mokslininkai primena, kad judėjimas greitina medžiagų apykaitą, o sėdėjimas susijęs su leptino – energijos pusiausvyrą reguliuojančio hormono – gamyba.

Tiriamieji stebėti 18 metų

Tyrimo metu visi dalyviai, kurių dauguma – vyresni nei 45 metų amžiaus, buvo suskirstyti pagal fizinio aktyvumo lygį, nuo penkių minučių iki daugiau kaip valandos per dieną, ir pagal laiką, praleistą sėdint.

Šie rodikliai sugretinti su pačių tiriamųjų – vakarų europiečių, australų ir amerikiečių – mirčių statistika, sukaupta per 18-a stebėjimo metų.

Nustatyta, kad bent aštuonias valandas per dieną sėdinčių ir mažiau nei penkias minutes fizinei veiklai skiriančių asmenų mirtingumo lygis – 9,9 proc. Tiek pat laiko sėdinčių, tačiau bent vieną valandą per dieną aktyviai judančių asmenų mirtingumas siekė jau tik 6,2 proc.

Dvi su fizinio aktyvumo stoka siejamos mirties priežastys – vėžys ir širdies ligos.

Panašių rezultatų sulaukta ir ištyrus apie 500 tūkst. žmonių televizoriaus žiūrėjimo įpročius. Nustatyta, kad sėdint prie televizoriaus ilgiau kaip tris valandas per dieną, mirties rizika didesnė visose tiriamųjų grupėse, išskyrus tas, kuriose tiriamieji bent valandą per dieną skyrė fizinei veiklai.

L. Donnelly nurodo, kad, remiantis mokslininkų duomenimis, kasmet dėl fizinio aktyvumo stokos miršta per 5 mln. žmonių. Tai yra tiek, kiek kasmet miršta dėl rūkymo, ir daugiau negu kasmet miršta dėl nutukimo sukeliamų ligų.