Stoniškiečiams nėra laiko senti, nes vis kažką daro

Reikia išmanyti bitininkavimo taisykles

Danutė Elena gimė Pakruojo rajone. Augo valstiečių trijų vaikų šeimoje. Baigė studijas Vilniaus žemės ūkio buhalterinės apskaitos technikume. Vėliau mokslus krimto ir Kauno žemės ūkio akademijoje.

Juozas Algirdas kilęs iš Alytaus rajono. Žemdirbių šeimoje augo keturi vaikai. Likimas taip lėmė, kad po karo abi šeimos atsikraustė gyventi į Pagėgių kraštą. Po vidurinės vaikinas mokslus tęsė  Smalininkų žemės ūkio mechanizacijos technikume. Iš čia buvo išsiųstas atlikti karinę tarnybą. Po jos darbavosi Pagėgių girininko padėjėju net devynerius metus. Tuo metu Danutė Elena dirbo buhaltere Stoniškių tarybiniame ūkyje.

„Mes vienas kitą pažinojome dar vidurinėje, bet pora nebuvome. Kai jau dirbome, susitikdavome vakaronių metu. Pradėjome draugauti. Po pusantrų metų draugystės, 1964 metais atšokome vestuves. Per Kalėdas slapta susituokėme bažnyčioje, o oficialias vestuves  šventėme per Naujuosius metus. Tada ir susirašėme santuokos rūmuose“, - savo prisiminimus pasakojo Linkevičiai.  Sukūrę šeimą, jie apsigyveno Stoniškiuose.

Vėliau Juozas Algirdas buvo Stoniškių tarybinio ūkio brigadininku. Išbandė ir mechaniko darbą, buvo išrinktas profsąjungos pirmininku. Užėmė ir ūkio bitininko pareigas. Dar iki šiol su šiais Dievo kūriniais jo ryšys nenutrūko.

Apie bičių darbštumą ir išskirtinę elgseną iki šiol sklando legendos. Gal todėl, kad šie vabzdžiai gyvuoja jau dešimtis milijonų metų, o senovės gyventojai medų laikė dievų dovana. Tačiau norint ir medaus turėti, ir darbštuolėmis bitėmis nuolat džiaugtis, reikia išmanyti bitininkavimo taisykles. Tai vyras žino nuo mažens, nes bitininkas buvo ir jo senelis. Jas laikė ir jo uošvis.

Svarbu rūpintis bitėmis

Stoniškietis bitininkyste užsiima jau 45-erius metus. Pirmąją bičių šeimą jam padovanojo girininkas Kostas Elinskas. „Pasakė jis man: „Susirink eglėje spiečių ir jos bus tavo“. Taip ir padariau“,- tęsė J. A. Linkevičius. Dabar jis turi šešiolika avilių. Bitelėmis rūpinasi drauge su žmona. Anot pašnekovo, jei nori medaus, reikia labai nuoširdžiai rūpintis bitelėmis.

Danutė Elena visuomet paruošia ir užkuria dūminę, ją palaiko, Juozas Algirdas atidaro avilius ir darbuojasi. Korius atakiuoja taip pat drauge. Medų valgo taip pat visada kartu.

Moteris labai mėgsta bičių pienelį. Anot jos, ši gėrybė labai vertinga – duoda energijos, stiprina širdį ir yra tiesiog labai sveika.

Svarbu nusileisti moteriai

Pora neslėpė - darbas prie bičių jų nevargina, o priešingai – labai atpalaiduoja.

Prie gyvenimo su bitėmis pripratusios ir jų atžalos. „Buvo atvejis, kai bitės išspietė. Tai vaikai, neturėdami net dešimties metų, jas surinko. Tada visi kaimynai stebėjosi, kaip šauniai jie darbavosi.  Chalatai jiems žeme vilkosi“, - kalbėjo sutuoktiniai.

Sūnus Rimvydas ir dukros Birutė bei Vaida visuomet noriai kibdavo į pagalbą. Dabar jie bitininkyste neužsiima, mat gyvena miestuose.

Vaikai nors ir negyvena šalia tėvų, visuomet stengiasi jais rūpintis, domėtis, kaip jiems sekasi. Prieš pusantrų metų gimdytojams atšventus auksines vestuves, atžalos suorganizavo šeimos kelionę į Romą. Sužavėti Šv.Petro bazilika Linkevičiai liko dar iki šiol.

Ką daryti, kad šeimoje visuomet karaliautų meilė? „Reikia visada būti atlaidiems. Kas nedirba, tas neklysta. Svarbu ir moteriai nusileisti, nors ne visada būna jos teisybė. Jei abu kibs vienas prieš kitą, nieko neišeis“, - paaiškino J. A. Linkevičius. Jo žmona patikino, kad tikrai nėra namų be dūmų.

Viską daro drauge

Sutuoktiniai visada viską daro kartu. Drauge ne tik prie bičių eina ir gėles sodina, bet ir dalyvauja kultūriniame bendruomenės gyvenime. Net tautinius šokius šoko poroje. „Laikas bėga greitai. Nejauti nuovargio, nusivylimo, kai aktyviai gyveni“, - tikino bitininkas. „Ir kiek gegutė metų užkukuoja, nejauti“, - patikslino namų šeimininkė.

Beveik kasmet pora dalyvauja tradicinėse derliaus šventėse. Jų rankomis sukurti įvairiausi stebuklai iš daržovių ne vieną stebina. Įspūdingos puokštės buvo skirtos krepšininkui Jonui Valančiūnui, plaukikei Rūtai Meilutytei.  Ne kartą švenčių dalyvius žavėjo ir jų sukurti pasakų personažai.

„Visi darbai padaryti naktimis. Visada daug dirbome, turėjome savo ūkį, auginome kiaules, karves. Dabar to jau nebedarome. Žmona mėgsta gėles auginti. Turime įvairiausių daržovių, vaiskrūmių.  Jų pas mus gausybė. Žmona ir nuostabi šeimininkė, labai skaniai gamina. Drauge visus darbus darome, ir puokštes komponuojame kartu. Taip verta gyventi. Negerti ar nerūkyti, o džiaugtis gyvenimu. Nėra laiko senti, nes vis kažką dirbti reikia“, -  kalbėjo J. A. Linkevičius.

Džiaugiasi stoniškiečiai ne tik tuo, kad vaikai eina gerais keliais, yra įgiję puikius išsilavinimus, bet ir penkiais savo anūkais.