Kooperatyvams daugiau už tai, kad nuskriaudė smulkiuosius pieno gamintojus?

Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas „Šilokarčemai“ sakė, kad pieno gamybos kvotų panaikinimas buvo akivaizdi Europos Sąjungos viršūnių klaida. „Mes, lietuviai, tų kvotų nevykdėme, bet baudų nei mūsų šalis, nei Europa mums neteikė. O reikėjo tokius pieno gamintojus bausti, nes jei įsipareigojai tiek ir tiek primelžti – turėjai vykdyti pažadus, bet, deja, to nebuvo“, - pasakojo K. Andrijauskas.

Dabar Europos Komisija nebežino, ką daryti su pieno pertekliumi Europoje. Sukūrė 500 mln. eurų vertės paramos rinkai priemonių paketą, kuriame 350 mln. eurų sudaro valstybėms narėms skirti nacionaliniai vokai (išskirtinė parama pieno gamintojams ir kitiems gyvulininkystės sektoriams), o 150 mln. eurų skirta laisvanoriškai pieno gamybos mažinimo priemonei.

Lietuvos pieno gamintojams skirta beveik 13,3 mln. eurų. Mums suteikta galimybė paramos dalį papildyti tokia pat suma iš nacionalinių lėšų, taip pat turime lankstumą paskirstyti paramą pagal savo poreikius.

Mūsų šalis turi nuspręsti, kaip panaudoti Europos Komisijos skirtą paramą pieno gamintojams.  Žemės ūkio ministerijoje susirinkę socialiniai partneriai sutarė dėl pagrindinio principo: paramą visiems pieno gamintojams dalinti po lygiai, bet kooperatyvams ji bus 10 proc. didesnė.

„Praėjusiais metais Lietuvos ūkininkų sąjunga buvo remiama prie sienos, kodėl neprižiūri strateginio objekto – kooperatyvo „Pienas LT“, nes jo pieno perdirbimo įmonė kažkodėl delsia pradėti darbą. Ūkininkų sąjunga padarė viską, ką tik galėjo. Darėme žygius, kad tik ūkininkai kooperuotųsi. Bet ten buvo viena painiava – norint tapti to kooperatyvo nariu, reikėjo turėti ne mažiau kaip 15 ar 16 karvių ir primelžti kasdien po 400 litrų pieno. Tai buvo išskirtinė gera sąlyga stambiesiems pieno gamintojams, o smulkieji palikti likimo valiai. Dabar reikia pasidomėti, kaip bus toliau – gal „Pienas LT“ tuos apribojimus panaikins?“, - sakė K. Andrijauskas.

Tad vėl nukentėjo smulkieji pieno gamintojai – ir vis dėl to paties kooperatyvo užsispyrimo ignoruoti tokius ūkininkus.

EK reglamento projekte taip pat numatyta iš ES biudžeto skirti paramą (150 mln. eurų) pieno ūkiams, ketinantiems laisvanoriškai mažinti pieno gamybą. Taip ES tikisi sumažinti pieno, skirto perdirbimui, kiekį 1,07 mln. t.

Šioje schemoje galės dalyvauti tik ūkiai, parduodantys pieną perdirbti. Ūkininkams būtų mokama už trims mėnesiams sumažintą ar „užšaldytą“ pieno gamybą (už kiekvieną į rinką nepatiektą pieno kilogramą). Numatoma išmoka –14 eurų už 100 kg pieno. Tačiau jei paraiškų bus daugiau ir jos viršys numatytą paramos sumą (150 mln. eurų), joms bus taikomas mažinimo koeficientas. Ūkininkas, kuris bus pateikęs paraišką dalyvauti schemoje, bet kuriuo metu galės pasitraukti iš schemos be baudų. Paramą gaus ir tie ūkininkai, kurie nuspręs visiškai nutraukti gamybą. Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija tarpininkaus ūkininkų pageidavimus perduodant Europos Komisijai.

„Dabar už karvės sunaikinimą Europos Sąjunga skirs pinigus, tik neaišku, kiek tokių norinčiųjų daryti atsiras. Ūkininkai, dalyvavę europinės paramos programose ir pasirašę sutartis nemažinti pieno gamybos, tikrai neturi kur trauktis. Nebent ministerija ar Nacionalinė mokėjimo agentūra priimtų atitinkamą sprendimą leisti keisti veiklos sritį, pvz, vietoj pieno gamybos užsiimti mėsinių galvijų auginimu“, - teigė K. Andrijauskas.

P. S. Vakar, kai šis straipsnis buvo rengiamas spaudai, Kaune, Žemės ūkio rūmuose, vyko Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) išplėstinis tarybos posėdis. Darbotvarkėje buvo pranešimai dėl situacijos Lietuvos pieno rinkoje. Pranešimą „Dėl LPGA teiktų rezoliucijų įgyvendinimo, tikslinės ES ir nacionalinio biudžeto paramos pieno gamintojams paskirstymo, Lietuvos pieno ūkių perspektyvų“ skaitė LR žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. LPGA pirmininkas Jonas Vilionis (beje, buvęs šilutiškis) supažindino su Europos pieno tarybos siūlymais.

Išsamiau apie šį posėdį skaitykite artimiausiuose „Šilokarčemos“ numeriuose.