Kaip kovojant su stresu nepakenkti sau dar labiau?

– Kodėl kyla stresas?

– Gyvenimas pateikia daug staigmenų ir ne visos jos malonios. Tai ir didėjantis darbo krūvis, sudėtingi tarpusavio santykiai, finansinės problemos, artimųjų, vaikų ligos ir t. t. Jei visi dėl to sirgtume, būtume seniai išmirę. Bet ne visi suserga, nes kiekvienas žmogus – unikalus, turintis savo silpnąsias ir stipriąsias vietas. Juk yra asmenų, kurie mėgsta stresines situacijas – ekstremalų sportą, rizikingą verslą ir pan. Stresas, viena vertus, turi gerų savybių – priverčia mus pasitempti, mąstyti, susikoncentruoti, spręsti problemas. Kita vertus, užsitęsęs ir stiprus stresas kartais tampa nepakeliamas. Dėl to manau, kad kiekvienam svarbiausia įsiklausyti, ką sako organizmas, kokius signalus jis siunčia.

Pirmasis streso signalas – nervingumas. Jis pasireiškia humoro stoka, perdėta reakcija į replikas, pykčiu, nepasitenkinimu ir savo darbu, ir šeima. Dėl nervingumo atsiranda nuotaikos svyravimų, emocijos tampa nevaldomos, sunku susitvardyti neverkus ar nesupykus. Būdingas nuovargis ryte, nenoras keltis, išryškėja tamsūs ratilai po akimis. Staiga atsiranda naujų fobijų, pradedama bijoti, pavyzdžiui, važiuoti liftu. Prasideda panikos atakos, kai labai plaka širdis, padažnėja kvėpavimas. Būdingas ir nesugebėjimas susitvarkyti su keliais darbais, atsiradęs galvos svaigimas, ūžimas ausyse, sutrikęs apetitas, virškinimo sutrikimai, raumenų spazmai, džiūstanti burna, šalčio ir karščio bangos, prakaitavimas. Jei pastebimi keli tokie simptomai, reikėtų kreiptis pagalbos į profesionalus.

– Dažnai sakoma, kad daugelis ligų vystosi dėl didelės nervinės įtampos. Kodėl  ir kaip tai vyksta?

– Veikia mechanizmas, kuris kažkada gelbėjo mūsų protėvių gyvybes. Tūkstančius metų jie gyveno sąlygomis, kai gyvybės ir mirties klausimas priklausė nuo organizmo galimybės greitai reaguoti į pavojų. Tai vadinamoji „kovok arba bėk“ reakcija. Kilus pavojui, hipofizė (endokrininė liauka) duoda komandą, pagal kurią antinksčiai – mažytės liaukos, esančios virš inkstų, – pradeda išskirti streso hormonus. Tuomet širdis ima plakti greičiau, padažnėja kvėpavimas, energija plūsta į raumenis ir smegenis. Raumenys sukietėja ir pasiruošia veiksmui – visa tai tam, kad galėtume greitai judėti. Taip pat padidėja cholesterolio gamyba, tirštėja kraujas, kad susižeidus žaizda kuo mažiau nukraujuotų ir greičiau užsitrauktų. Kraujo indai susiaurėja, išsiskiria endorfinai, kurie yra natūralūs kūno nuskausminamieji.

Šiandien reakcija į stresą yra tokia pati, kaip ir prieš tūkstančius metų. Tik užuot gelbėjęs gyvybę, stresas sukelia infarktą, insultą, vėžį ir daugelį kitų ligų. Ne veltui išpopuliarėjo posakis, kad visos ligos – nuo nervų. Kodėl taip atsitinka? Kodėl tie hormonai veikia taip, kad anksčiau gelbėjusi reakcija pradėjo mums kenkti? Taip yra dėl to, kad šiandieną mes nesustabdome streso hormonų srauto fiziniais pratimais ar atsipalaidavimu. Mes nekovojame, nebėgame nuo pavojų, o šių hormonų perteklius ilgesnį laiką tampa toksiškas kiekvienam mūsų organui. Užuot darę fizinius pratimus, išėję pasivaikščioti ir pan., žmonės puola gerti kavą, tenkinasi gardėsiais, nusiramina vartodami alkoholį ar rūkydami. Taip organizmui suteikiama dar daugiau streso.

– Kaip veikia hormonai?

– Streso metu išsiskiria daugybė įvairių hormonų. Tam įtakos turi ir lytiniai hormonai, fermentai ir pan. Streso hormonus gamina antinksčių liaukos, o tie hormonai yra kortizolis ir adrenalinas. Abu jie yra mums reikalingi, padeda išgyventi. Pavyzdžiui, kortizolis reguliuoja kraujo spaudimą ir širdies kraujagyslių veiklą. Taip pat – proteinų, angliavandenių ir riebalų panaudojimą. Kortizolis išsiskiria infekcijos metu, patyrus traumą, pervargus, esant žemai arba labai aukštai temperatūrai, vyraujant neigiamoms emocijoms, nerimui. Tačiau jei padidėjęs kortizolio kiekis išlieka ilgesnį laiką, jis pažeidžia audinius ir organus, neigiamai veikia atmintį ir smegenų veiklą.

Adrenalinas didina miokardo raumens susitraukimo jėgą ir dažnį, dėl to didėja deguonies poreikis. O deguonis didina kraujospūdį, gliukozės kiekį kraujyje, slopina insulino sekreciją. Adrenalinas sukelia bronchų išsiplėtimą, stimuliuoja medžiagų apykaitą, lėtina žmogaus peristaltiką. Šio hormono susidarymą skatina sunkus fizinis darbas, šaltis, stiprios emocijos.

Kodėl šie hormonai, būtini organizmo funkcionavimui, tampa žalingi? Streso metu kortizolis signalizuoja kepenims, kad šios išskirtų į kraują sukauptą cukrų, reikalingą raumenų ir smegenų energijai. Viskas, kas geriausia, turi patekti į raumenis ir smegenis. Kad cukraus kiekis būtų pakankamas, stabdoma insulino gamyba kasoje. Jei ši reakcija užsitęsia ar vyksta dažnai, cukraus ir insulino balansas sutrinka. Be to, neužmirškime, kad širdis plaka dažniau, padidėja jos tūris ir atsiranda deguonies trūkumas miokarde. Dėl to gali ištikti širdies smūgis, vystosi aukštas arterinis kraujo spaudimas. Streso metu deguonies trūkumas atsiranda visuose organuose, išskyrus smegenis ir raumenis. Streso hormonų balanso sutrikimai taip pat skatina rūgštinių reakcijų padidėjimą. Jei šis procesas nestabdomas, antinksčių galimybės išsenka, sumažėja kortizolio gamyba ir krinta cukraus kiekis kraujyje. Dėl suvartotų cukraus atsargų kepenyse senka kūno energija, žmogus jos nebeturi, labai stipriai pažeidžiama imuninė sistema, gali vystytis įvairios imuninės ligos.

– Kada reikia kreiptis pagalbos?

– Šiuos simptomus vardiju ne šiaip sau, o tam, kad kiekvienas žmogus, patiriantis įtampą darbe ar namuose, atkreiptų į save dėmesį. Paprastai pacientai kreipiasi pagalbos jau po antidepresantų, psichotropinių ar migdomųjų vaistų vartojimo, tad noriu kai ką patarti. Žinoma, negaliu sakyti, kad vaistų nereikia, nes kiekvienas žmogus yra unikalus. Tačiau šie vaistai užmaskuoja simptomus ir tam tikrą laiką žmogus būna nusiraminęs, galvoja, kad jam geriau, o iš tiesų liga vystosi toliau. Dėl to manau, kad pradėti reikia nuo psichoterapinės pagalbos – ieškoti specialistų, kurie pamokytų atsipalaidavimo technikų, meditacijos, kvėpavimo ar fizinių pratimų.

Gali susidaryti įspūdis, kad visi turėtų sportuoti, tačiau nereikia pamiršti, kad dažnai stresą patiriantys žmonės yra išsekę, jų organai – taip pat, tam nėra jėgų. Rekomenduojami fiziniai pratimai yra tam tikros krypties, o aš patarčiau plaukiojimą arba jogą, kuri yra ne tik sportinė, bet ir gydomoji. Taip pat patarčiau akupunktūrą, kuri itin gerai padeda jauniems žmonėms. Ypač patarčiau ją moterims, kurioms jau prasidėjusi menopauzė ar yra skydliaukės problemų. Tai gali užtrukti, bet akupunktūra padeda puikiai ir nesukelia jokių šalutinių reakcijų.

Kalbėjome apie veiksnius, kurie sukelia stresą – įtampą, netektis ir pan. – bet nereikia užmiršti, kad žmonės ir patys sau kenkia. Tokios destruktyvios emocijos, kaip pavydas, pyktis ir kt., sukelia užsitęsusius streso simptomus ir neigiamas organų reakcijas. Mūsų organizmas veikia kartu su mūsų mintimis. Dėl to reikėtų kreipti dėmesį į mąstymo konstruktyvumą. Mūsų pasirinkimas – ar pyktį išreikšime, ar slopinsime. Reikia pagalvoti, kas atsitinka, kodėl taip atsitinka ir ar galima situaciją taisyti be streso?

– Tačiau šiuolaikinis gyvenimas yra toks – kupinas streso. Kaip patartumėte gyventi?

– Neretai sveikatą sugadina visiškai nereikšmingos, mažytės problemos, keliančios mums didžiulį nerimą. Mes nerimaujame, kad kažkas gali atsitikti. O atsitiks taip, kaip turi atsitikti, tad net jei visas pasaulis dėl to nerimaus, niekas nepasikeis. Dėl to patarčiau konstruktyviai mąstyti, gal net surašyti, dėl ko nerimaujate ir pagalvoti, ką galima padaryti.

Svarbu būti sąžiningu su savimi. Ką tai reiškia? Dauguma iš mūsų dirba tik dėl pinigų, nors darbas nepatinka, namo grįžta nelaimingi, pavargę. Kitas atvejis – žmogus stengiasi kažkam įtikti, būti toks, kokio nori kiti. Paminami savi jausmai, norai, svajonės, o tai nepaprastai slegia. Žmogus vėl tampa nepatenkintas, graužia save. Svarbu, kad mes, kaip asmenybės, savimi didžiuotumės. Turime žinoti, to reikia mokyti ir jaunimą, kad niekas neturi teisės už mus nieko spręsti ar mums nurodinėti. Kiekvienas žmogus randa vietą gyvenime, kiekvienam yra suteikta erdvė.

Kiti patarimai susiję su mityba. Aš sulaukiu pacientų, kurie patiria stresines situacijas ir dėl to badauja, nes neva taip kažkas patarė. Prisiminkime, kad gydytojai ir teorijos keičiasi, o gamtos dėsniai išlieka. Jei žmogui trūksta energijos, jos galima gauti tik su maistu. Patarčiau valgyti kuo dažniau, mažomis porcijomis. Mūsų virškinimo sistema taip pat nukenčia nuo streso. Jei kankina miego sutrikimai, galima išgerti raminamųjų arbatų, stengtis nežiūrėti įtemptų kino filmų ir nedirbti prieš miegą kompiuteriu. Jei tai nepadeda, derėtų kreiptis į specialistą.

Pasakysiu tai, ką patariu visiems savo pacientams, – keiskite savo požiūrį į pozityvesnį, nes gyvenimas mums yra vienintelė tikra dovana, didesnės negausime niekada. Reikia išmokti džiaugtis, daugiau šypsotis, dovanoti šilumą kitiems. Būkime geri vieni kitiems.