Pusšimtį veislių pomidorų auginanti juknaitiškė iš jų verda net uogienę

Skiria veisles

XV šimtmečio pabaigoje – XVI pradžioje Atlanto vandenyno bangas skrodė didžiųjų to meto keliautojų ir garsaus jūrų admirolo Kolumbo laivai. Juose plukdomos prekės tais laikais būdavo prilyginamos auksui – tai prieskoniai, kuriais buvo aprūpinamos išrankios Prancūzijos, Italijos, Ispanijos ir Portugalijos rinkos. Tačiau laivuose buvo ir kitokių ne mažiau vertingų eksponatų - tik Amerikos žemyne augančių augalų sėklų. Taip viename tokių laivų savo kelionę į senąjį žemyną – Europą ir pradėjo pomidorai. Tačiau čia šie „atvykėliai“ pirmiausia buvo pripažinti tik kaip dekoratyviniai augalai. Prancūzai juos vadino švelniai – „meilės obuoliukais“, o šveicarai ir austrai – rojaus vaisiais, auksiniais obuoliais. Ir tik XIX šimtmetyje čia pomidorai įvertinti kaip labai vertingos daržovės. Gal dėl to per palyginti neilgą laiką nuo jų kultivavimo pradžios selekcininkai sukūrė daugiau nei 2 tūkst. jų veislių.

Nijolės darže kažkada buvo tik dvi veislės, dabar čia jų net keturiasdešimt dvi: raudonkepuraitės, juodasis princas, duo, kivis, didieji kriaušiniai, olivade, kuriuos vadina pimpačkiukais, juodasis mauras, tigerela, citrina, auksinis obuolys, geltoni ir raudoni vyšniniai, jaučio širdis, vynuoginiai ir daugybė kitų. Šiemet jau nebeaugina serbentinių pomidorų, nes neapsimoka - jų krūmai labai dideli ir užima daug vietos, o vaisiai – serbentų uogos dydžio.

Laisto retai, bet labai gausiai

„Namuose užaugintų pomidorų kvapas ir skonis – išskirtiniai. Todėl negaila nuo ankstyvo pavasario įdėto triūso. Rusiškų veislių pomidorų sėklas išimu, kad turėčiau, ką pavasarį sodinti. Dar jų įvairiausių nusiperku. Daug įdomių pomidorų sėklų man parsiunčia marti Agnė iš Maskvos eksperimentinio ūkio. Man tiesiog patinka pats jų auginimo procesas, smagu eksperimentuoti“, - sakė Juknaičių kaimo gyventoja. Ji net stiebą, lapus ar patį vaisių pamačiusi gali pasakyti, kokios veislės augalas yra.

Laistyti daržoves padeda ne tik vyras Jonas, bet ir kiti šeimos nariai. Ypač mielai tai daro septynmetė anūkė Austėja, mat jai tai didelė pramoga. Po šio darbo ji visuomet grįžta iki siūlo galo šlapia.

Pasak Nijolės, laisto retai, bet labai gausiai. Tai daro vakarais. Šiltnamį uždaro tik tuomet, kai drėgmė išgaruoja.

Moteris pastebėjo - šiemet itin geros sąlygos plisti pomidorų ligai – marui, nes yra labai šilta ir drėgna. Nuo neprašytos viešnios ji ginasi liaudiškomis priemonėmis – vieną litrą pieno sumaišo su dešimt litrų vandens ir tokiu mišiniu nupurškia augalus. „Juokauju, kad mano šiltnamyje būna kvapas kaip pieninėje, bet va, maras taip nepuola“, - dėstė pašnekovė.

Verda pomidorų uogienę

Jos šiltnamyje arba šalia jo visuomet auga serentis – kitaip vadinamas gvazdikėliu. Jis puikiai atbaido įvairius kenkėjus.  Girdėjo juknaitiškė, kad nuo jų padeda apsiginti ir tabakas, tad ketina ir jo vieną kitą daigą pasisodinti.

N. Vigricienė visiškai nenaudoja cheminių trąšų. Jas pasigamina pati. Prisirauna dilgėlių, jas užpila vandeniu ir dešimt dienų raugina. Paskui gautą masę atskiedžia su vandeniu ir tuomet laisto daržoves. Ir taip daro du kartus per mėnesį. Nijolė teigė, kad galima rauginti ir kitokius augalus, bet jai pasiteisino dilgėlės – jos geriausia trąša. Tiesa, pomidorus sodina į derlingesnę žemę.

„Iš pomidorų darau tai, ko tik nori šeimyna. Savaitgalį dariau adžiką, kuria pagardinami mėsos patiekalai. Viską dedu ir verdu. Pirmiausia sumalu įvairias žoleles – čiobrelius, baziliką, petražoles, raudonėlį, kalendrą. Tiesa, įdedu ir paprikos. Viską sudedu ant maltų pomidorų. Pagal skonį įdedu ir cukraus, druskos.  Galima dėti ir obuolių. Viską reikia gerą valandą virti“, - receptu dalijosi juknaitiškė.

Ji tikina, jog galima ir pomidorų uogienę virti. Tai ne kartą darė. Reikia tam žalių pomidorų, mat tada gaunasi geriausiai. Pirmiausia pomidorai išverdami ir ištrinami per sietelį, kad neliktų sėklų ir žievelės. Paskui masė sudedama į puodą. Ant jos dedamas nemažas kiekis cukraus ir verdama tiek, kiek įprasta uogienė. Gaminys taip pat puikiai tinka prie mėsos patiekalų.

Pomidorai naudingi sveikatai

Iš pomidorų šeima spaudžia sultis, juos marinuoja, konservuoja, daro įvairiausius gėrimus, mišraines. Receptus ir pati šeimininkė sugalvoja. „Vaikai gyvena mieste. Tai juos šiomis daržovėmis aprūpiname“, - džiaugėsi N. Vigricienė. Jos su vyru Jonu rankomis sukurtus stebuklus išbandė ir kaimynai, giminės, draugai.

Juknaitiškė tvirtina, kad pomidorai labai naudingi visiems – ir jauniems, ir vyresniems, nes jie sukaupia daug žmogaus organizmui reikalingų medžiagų. „Tai vaistas net nuo vėžinių ląstelių“, - tvirtino daržininkė.

Pomidorai vertingiausi švieži, gerai prinokę. Juose yra geležies ir folinės rūgšties, todėl ši daržovė ypač rekomenduojama nuo mažakraujystės. Vaisius patartina valgyti sergantiesiems hipertonija ir ateroskleroze. Jie stiprina ir kraujagysles, gerina savijautą.

Anksčiau buvo manoma, kad pomidorai netinka vyresniems žmonėms. Mat juose yra oksalo rūgšties. Tačiau dabar mokslininkai tai paneigė.

Per bandymus nustatyta, kad pomidoruose oksalo rūgšties kur kas mažiau nei burokėliuose, bulvėse, špinatuose, o purino junginių nedaug. Pomidorus rekomenduojama valgyti ir sergantiesiems podagra, nes juose nemažai biologiškai veiklių medžiagų.

Šios daržovės turi būti įtrauktos į visų valgiaraštį – ir mažų, ir senų. Jų veikliosios medžiagos – vitaminai ir kalio druskos – tinka sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, sutrikus medžiagų apykaitai.

Pomidorų ląsteliena, pektinai ir fitoncidai švelniai veikia virškinamąjį traktą, slopina puvimo procesus, gerina virškinimą, tinka sergant skrandžio ir žarnyno ligomis.

Daug veikliųjų medžiagų išlieka ir pomidorų sultyse. Tai – malonus, gaivinantis, organizmą stiprinantis gėrimas. Jis skatina virškinamojo trakto sulčių gamybą, gerina virškinimą, reguliuoja medžiagų apykaitą. Sultyse esantys fitoncidai gydo žaizdas, opas.