Natkiškiečiai turės naują kleboną Egidijų Jurgelevičių

Rugpjūčio 7-ąją klebonas E. Jurgelevičius atsisveikino su to paties pavadinimo – Židikuose (Mažeikių r.) esančios Šv. Jono Krikštytojo - parapijos tikinčiaisiais.

Židikų bendruomenės pirmininkė Alma Girdvainienė telefonu „Šilokarčemai“ sakė, kad klebonas E. Jurgelevičius buvo ypač aktyvus gimnazijos gyvenime, o šių metų pradžioje dalyvavo ir bendruomenės ataskaitiniame susirinkime-vakaronėje, kurioje labai gražiai pagerbė ilgaamžius – tuos, kam jau per 70 metų.

„Jis puikiai visą vakarą praleido su mumis, vyresniems žmonėms buvo tiesiog malonu, kad ir kunigas dalyvauja tokioje vakaronėje. Tikrai šauniai leidome laiką“, – prisiminė A. Girdvainienė.

Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos direktorė Rima Širvinskienė tik gerais žodžiais atsiliepė apie jau buvusį parapijos kleboną:

„E. Jurgelevičius buvo tikras mokyklos, dabar – gimnazijos, draugas. Jis visada stovėjo šalia mūsų bėdų ir džiaugsmų. Kelią iš vidurinės mokyklos į gimnaziją nuėjome kartu su klebonu Egidijumi – su juo laikėme visus akreditacijos egzaminus. Jis buvo žmonių klebonas. Kai reikėdavo, visada iš jo pusės būdavo pagalba. Jeigu apie princesę Dianą sakė, kad ji buvo širdžių princesė, tai Egidijus – širdies klebonas, nuoširdus, draugiškas, patariantis. Mes į jį kreipdavomės kaip į tikrą dvasios tėvą. Man per 23-ejus metus, kai dirbu direktore, Egidijus jau penktas klebonas, bet pirmas, kuris šitaip laikė aukštai mokyklos vėliavą. Jis kaip ir pradėdamas tarnystę Židikuose, taip ir atsisveikindamas sakė: „Židikuose Marijos Pečkauskaitės dvasia šildo visą aplinką, todėl mes lygiuojamės į ją ir pagal jos idėjas stengiamės taip gyventi“. Įdomu buvo tai, kad mes visas šventes pradėdavome šv. Mišiomis. Būdamas šalia Egidijus visada parodydavo tą kelią – kur eiti, ką daryti, kad mums pasisektų. Tie septyneri jo tarnystės metai - Dievo dovana, kad jis buvo šalia ir kartu su mumis. Egidijus leisdavo laiką su vaikais, kalbėdavosi apie viską – būdavo dvasiniai, psichologiniai pokalbiai, taip pat - draugystės ir meilės temomis. Prie Egidijaus po bažnyčios skliautais atsirado sakralinės muzikos festivaliai, vėliau išaugę į tarptautinio masto renginius. Gyvenome labai dvasingą gyvenimą. Mokytojas ir dvasios tėvas yra pašaukti auginti žmogų, bet kai tas tandemas kartu, tai - gražus ėjimas kartu į priekį. Tad mūsų parapijai didelis nuostolis, kad netekome tokio klebono. Todėl sėkmės Egidijui naujoje parapijoje, jo tėviškėje“.

Pokalbis su naujuoju klebonu

Klebonas E. Jurgelevičius „Šilokarčemai“ patvirtino, kad tikrai grįžta į tėviškę, mat yra užaugęs Tauragėje ir baigęs Tauragės 1-ąją vidurinę mokyklą. Nuo šiol jis reziduos Žygaičiuose, taip pat aptarnaus ir Ropkojų bei Sartininkų parapijas.

Antradienį jis jau krovėsi daiktus, nes pagal nustatytą tvarką trečiadienį turėjo atvykti į naująją paskyrimo vietą – Žygaičius, ir davė trumpą interviu „Šilokarčemai“.

- Kokį, Jūsų nuomone, parapijos kleboną žmonės nori turėti ir kokiu Jūs stengiatės būti?

- Aš niekuo ypatingu neišsiskiriu iš kitų kunigų. Atlieku savo darbą, ir viskas. Kunigas privalo eiti kunigo pareigas.

- Ko Jūs tikitės iš Ropkojų parapijos tikinčiųjų?

- Dar net nebuvau ten nuvažiavęs, parapiją perimsiu tik trečiadienį. Nė neįsivaizduoju, kur važiuoju. Iš tikinčiųjų tikiuosi bendrystės dvasios. Bendrausime, būsime kartu – ir džiaugsme, ir varge. Kunigas atvažiuoja tarnauti žmonėms – skelbti evangeliją, skelbti Jėzų Kristų. Tokia yra pagrindinė kunigo misija.

- Gal norite ką nors palinkėti Ropkojų parapijos žmonėms?

- Aš visą laiką sakau – ne savo noru atvažiuoju, ne savo noru išvažiuoju iš šitų parapijų. Vyskupas atsiunčia ir mes privalome darbuotis. Bendrausime, dirbsime, gyvensime kartu – ir maldos vienybėje būsime visi kartu. Šįkart jau esu keliamas penktą kartą, o iš viso per tą laiką teko tarnauti dvylikoje parapijų.