Pripučiamos liemenės nėra veiksminga apsauga nuo skendimo

– Koks yra pats didžiausias pavojus, esant prie vandens telkinio?

– Pats didžiausias pavojus, tykantis vaikų vandenyje ar žaidžiančių prie vandens, yra skendimas ir, liūdniausia, paskendimas. Kad užkirstume kelią šioms nelaimėms, pirmiausia tėveliams reikėtų išmokyti vaikus plaukti. Antras labai svarbus dalykas, užkertant kelią nelaimėms, – vaikų stebėjimas. Mažamečiams vaikams reikia drausti eiti gilyn į vandenį, tėveliai nuo kranto neturėtų būti toliau nei yra vaikai.

Vaikus derėtų nuolat stebėti, nes net 90 proc. mirčių dėl skendimo įvyksta žmogui esant ne toliau kaip 10 m nuo kranto. Maudantis vaikams būtina dėvėti gelbėjimosi liemenes. Vaikams iki penkerių metų rekomenduojama dėvėti specialias liemenes, kurių dalis eina ir tarp kojų bei yra galvos atramos dirželis apykaklei. Pripučiamos liemenės ir pripučiamos plaukiojimo rankovės nėra veiksminga apsauga nuo skendimo.

Taip pat rekomenduojama neleisti vaikams maudytis iš karto po valgio ar stipriai į kaitus saulėje, po didelio fizinio krūvio, pavyzdžiui, aktyvaus žaidimo, kai vaikas įkaista, suprakaituoja, nes tada atsiranda didelė temperatūrų kaita [tarp vaiko kūno temperatūros ir vandens temperatūros – LRT.lt]. Reikia leisti jiems atvėsti ir tik tada lipti į vandenį. Tai rekomenduojama dėl saugumo ir sveikatos, nes lipant į šaltą vandenį gali sutraukti mėšlungis ir pasekmės gali būti liūdnos.

–  Visi tarsi ir žinome, kad palikti vaikų vienų vandenyje negalima. Kartais sakome taip – vaikai, jei kas nors negerai, šaukite. Ši taisyklė visiškai negalioja maudantis vandenyje. Kodėl?

– Ir tėveliams, ir vaikams trūksta mokymo apie saugų elgesį vandenyje – kaip elgtis, įvykus nelaimingam atsitikimui. Reikėtų instruktuoti vaikus, kaip elgtis, pajutus požymius, kad jis gali skęsti. Suaugę šaukia, kažkokiais būdais atkreipia dėmesį. Tai reikia papasakoti ir vaikams.

Vaikai, ypač mažamečiai, iki penkerių metų, gali nuskęsti netgi labai mažame gylyje, kur net nepagalvotum, kad tai gali įvykti. Jie nežino, kaip reaguoti, išsigąsta, pasimeta ir jokio garso gali neišskleisti. Gali įvykti nelaimė.

Maži vaikai nesugeba įvertinti gylio, atstumo nuo kranto ir tiesiog pasimeta. Ypač tai būdinga tokiems mažiems vaikams, kuriems net negali išaiškinti elgesio prie vandens taisyklių. Jie, parkritę į vandenį, gali netyčia gurkštelėję vandens. Tada jie praranda pusiausvyrą, nebežino, kur viršus, o kur apačia. Vaikai gali nuskęsti net 2 cm gylio balutėje ar griovyje. Visa tai gali įvykti per kelias sekundes. Svarbiausia, nepalikti vaikų be priežiūros, nuolat stebėti.

– Didesni vaikai, paaugliai visada nori pasirodyti, nori parodyti, ką moka vandenyje išdarinėti, šokinėja. Kaip tai vertinate?

– Reikėtų niekada nešokti į vandenį. Patartina apsiprasti su vandeniu, apsišlakstyti, nekalbant apie šokinėjimą žemyn galva, ypač nežinomoje vietoje. Dėl to įvyksta daug sužalojimų ir traumų. Atsitrenkus galva į dugną ar vandenyje esantį akmenį, galima susilaužyti kaklo slankstelį, sužaloti stuburo smegenis. Tada paralyžiuojamos rankos bei kojos ir liekama neįgaliu visam gyvenimui arba, dar liūdniau, nuskęstama, jei niekas nepastebi nelaimės. Toks elgesys vandenyje draudžiamas griežtai.

– Yra parengtos rekomendacijos net ir tiems vaikiškiems baseinėliams, kurie pripučiami prie namo, padedami ant pievutės ar sodo sklype. Atrodo, tas baseinėlis atitinka dubens dydį. Vaikas ten pasitaško ir yra ten paliekamas vienas. Kaip tai vertinate?

– Vaiko be priežiūros palikti negalima nė sekundei. Užtenka tik atsiliepti į telefono skambutį, vaikas gali paslysti, įgriūti į baseiną, gurkštelėti vandens. Tai turės blogų pasekmių.

Ypatingos priežiūros reikalauja dideli baseinai ir atviri vandens telkiniai, esantys prie namų. Jie iš visų pusių turi būti aptverti ne žemesne nei 120 cm aukščio tvora su rakinamais ar kitaip tvirtai uždaromais ir vaikams neatidaromais varteliais. Mokslininkų nustatyta, kad tai skendimo tikimybę sumažina 95 proc.